Kitaip sakant, spalio mėnesį iš viso buvo įsigyta maždaug 48 tonų aukso. Tiek aukso Rusijos centrinis bankas nebuvo įsigijęs nuo 1998-ųjų metų, rašo news.metal.com.
Vokietijos „Commerzbank“ atstovų teigimu, pagrindinių auksą superkančių Rusijos ir Kinijos centrinių bankų sprendimams dėl aukso pirkimo nemažai įtakos turėjo valiutos svyravimai.
Analitikai remiasi naujausiais pranešimais, kuriuose nurodoma, kad spalio mėnesį Rusijos centrinis bankas įsigijo maždaug 40 tonų aukso. Tokio kiekio, kaip skelbiama, nebuvo įsigyta nuo šio tūkstantmečio pradžios.
„Akivaizdu, kad Rusijos centrinis bankas pasinaudojo sutvirtėjusiomis rublio pozicijomis, mat dėl šios priežasties mokant valstybės valiuta perkamas auksas tapo pigesnis“, – aiškina „Commerzbank“ atstovai.
„Palyginimui galima pasakyti, kad Kinijos centrinis bankas praeitą mėnesį įsigijo tik maždaug keturias tonas aukso. Šis kiekis viršija tik pačius žemiausius rodiklius, užfiksuotus nuo tada, kai 2015-ųjų metų birželį Kinija pradėjo skelbti kiekvieno mėnesio duomenis.
Panašu, kad ir čia valiutos kursas suvaidino nemažą vaidmenį: nuo rugsėjo pabaigos juanis išliko labai nuvertėjęs“, – svarsto analitikai.
Pasaulinės aukso tarybos duomenimis, per metus pasaulyje išgaunama maždaug 3,2 tūkst. tonų aukso. Minėtos 48 tonos sudaro maždaug 1,5 proc. viso per metus iškasamo aukso. Tai išties didžiulis vienos šalies per vieną mėnesį įsigytas kiekis.
