Jos garaže – du automobiliai: „Audi R8“ – vasarinis, netinkamas tada, kai yra sniego. Tai – labiau automobilis pramogai. Turint tokį, visada reikia turėti dar vieną, kuris yra funkcionalus. Šiuo atveju tai – „Range Rover“ visureigis.“
- Kaip esate įpratusi žiūrėti į eismą – vairuotojo, keleivio ar pėsčiojo akimis? – „Autosalonas“ paklausė D. Bosas.
– Esu iš supratingų vairuotojų. Pavyzdžiui, gatvėje – lietus, vėjas, sniegas ar pūga, aš visada įsigilinu į žmonių, kurie tuo metu eina pėsčiomis, padėtį ir stengiuosi praleisti, sulėtinti greitį, kad neaptaškyčiau. Yra vairuotojų, kurie skuba, lekia, nepraleidžia, pypina, lyg jie būtų patys svarbiausi. Ant tokių aš pykstu. Esu pati buvusi tokiose situacijose, kai eini šaligatviu, o pralekiantis automobilis tave aptaško nuo galvos iki kojų. Eismas nėra skirtas tik vairuotojams – visi mes esame jo dalyviai.
Pas „juos“ ir pas „mus“
- Ar Klaipėda – patogus miestas vairuotojui?
– Klaipėda yra pats nuostabiausias miestas – ne tik vairavimo prasme, bet ir apskritai. Čia gatvėse judėjimo nėra – lyginant su Vilniumi ar užsienio miestais. Pasakyčiau, kad Klaipėda – kaip poilsinė zona.
- Net rytinio ar vakarinio piko metu?
– Aš nežinau, apie kokį piką jūs kalbate. Gal klaipėdiečiams yra tragedija, kai pamato 10 mašinų... Pikas yra Vilniuje, kur prastovi po valandą pusantros.
- Ar yra mūsų miesto gatvėse dalykų, kurie jums nepatinka?
– Esu nepretenzinga vairuotoja, nekeliu didelių reikalavimų. Visur randu vietos, visur išvažiuoju. Gal tik su automobilių statymu senamiestyje, pavyzdžiui, prie Dramos teatro, blogiau – atvažiavai į teatrą, ir neturi kur jo palikti, nors po pažastimi neškis. Į rūbinę jo nepriima. Kur jį dėti?
- Lietuva – gana nedidelė šalis, bet kai kurie žmonės sako pastebintys vairuotojų elgesio skirtumus skirtinguose miestuose. Ar klaipėdiečiai vairuotojai kuo nors skiriasi nuo kitų miestų vairuotojų, pvz., vilniečių, kauniečių?
– Lietuvoje nėra ką lyginti, visi elgiasi daugmaž panašiai – mažiau kultūringai, mažiau supratingai, jei lygintume su užsieniu. Tai – kaip diena ir naktis. Užsienyje vairuotojai šypsosi, supranta, kad tu ne ten įvažiavai, galbūt suklydai, sustoja, praleidžia, parodo ranka. Pas mus taip nėra, čia dar sulauksi pretenzijų: „Kaip tu drįsai suklysti?!“ arba „Kaip tu drįsai pasimaišyti man po kojomis?!“
Apie vyrus ir moteris
- Moteris prie vairo – seniai nebe naujiena (kartais susidaro įspūdis, kad jų vairuoja daugiau nei vyrų), tačiau vis dar didelė iš Adomo kilusi žmonijos dalis įsitikinusi, jog Ievos palikuonės – prastesnės vairuotojos? Ką manote šiuo „lyčių nelygybės“ klausimu?
– Jie gali būti įsitikinę kuo nori, bet, pavyzdžiui, aš manau, kad esu geresnė vairuotoja už daugelį vyrų. Kaip apskritai įvertinti gerą vairuotoją? Gal avarijų skaičiumi? Daugiausiai avarijų padaro vyrai ir turbūt tikrai ne todėl, kad jie yra geresni vairuotojai nei moterys. Jie linkę manevruoti, užkišinėti, įrodinėti. Moterys atsargesnės.
- Tarp priekaištų moterims – prastas orientavimasis erdvėje statant automobilį, lėtas važiavimas, nenoras praleisti pėsčiuosius. O ką netinkamai vairuodami daro vyrai?
– Net nežinau, ar juos galima pavadinti vyrais... Tyčia nepraleidžia kitų eismo dalyvių, specialiai užstato tavo automobilį tuo pademonstruodami savo tą „a lia“ vyriškumą, rodo pirštus, rėkia langus atsidarę... Ar jūs matėt moterį taip darant? Karštakošiai jie. Skuba, bet kur tu nuskubėsi? Juokinga būna, kai mane demonstratyviai koks nors aplenkia užmindamas akceleratorių, o už sekundės jį sustabdo šviesoforas. Tai yra taip nevyriška... Nesakau, kad visi tokie. Pavyzdžiui, aš niekada nemačiau taip darant savo vyro – jei taip padarytų, tikrai gautų nuo manęs pylos.
- Pakalbėkime apie techniką. Koks jums turi būti idealus automobilis – gražus, talpus, o gal greitas, atvirkščiai – ekonomiškas ar dar koks kitoks?
– Šitoje vietoje aš esu visiška moteris – man svarbiausia, kad būtų gražus (šypsosi). Ir iš išorės, ir iš vidaus. Ir kai perkame automobilį, su vyru visada susiduriame kryžkelėje – aš žiūriu į grožio pusę, jis – į techninę, praktiškąją pusę. Visada randame aukso vidurį, bet tai man būna labai juokinga. Kai rinkome paskutinį automobilį, užsimaniau tokios spalvos kėdžių, kokių negamino. Bet pagamino :) Čia labai moteriška. Kvaila, bet... (šypsosi).
- Kokią įsivaizduojate savo kitą transporto priemonę?
– Apie naujus automobilius svajoti sau net neleidžiu – „Range Rover“ yra naujas, „Audi R8“ apskritai yra kolekcinis, neišeinantis iš mados. Šiuo metu galiu tik pasigrožėti pro šalį pravažiuojančiomis naujomis gražiomis mašinomis.
„Kirsčiau iš peties“
- Kodėl, jūsų nuomone, mūsų šalyje yra tokia didelė priešprieša tarp visų eismo dalyvių grupių – pėsčiųjų, dviratininkų, automobilininkų, motociklininkų?
– Kai kuriais atvejais mes dar neturime patirties. Pavyzdžiui, kalbant apie dviratininkus. Gyvenau daug metų Danijoje, tai ten tokių klausimų net nekyla. Yra prie gatvės dviratininkams skirti atskiri šviesoforiukai, nubrėžtos linijos. Kai tik atvažiavau ten gyventi, buvo pora atvejų, kai vos nenumušiau dviratininko vien todėl, kad aš nebuvau pripratusi prie jų, kaip prie eismo dalyvių. Po to, aišku, jau išmokau visada žiūrėti per petį ir panašiai. O čia mes neturime tos dviratininkų ir automobilininkų tarpusavio supratimo patirties. Ir negalime pykti vieni ant kitų, nes iš pradžių mums dar reikia visko mokytis. Be to, kartais trūksta ir vidinės kultūros.
- Kas jums užkliūva kitų eismo dalyvių elgesyje?
– Būtent ir užkliūva tos kultūros stoka. Ir ne tik eisme – juk tu negali būti vienoks gatvėje, o kitoks darbe ar namie. Tai – mūsų globali problema. Be to, nežinau, ar taip galima sakyti, bet paprastai nemandagūs būna prastų, senų automobilių vairuotojai. O jei automobilis tvarkingas, naujas, tai paprastai ir žmogus būna kultūringas. Dažniausiai.
- Karas keliuose – ar turite receptų, kaip jį laimėti?
– Mano nuomone, reikėtų labai smarkiai sugriežtinti bausmes nusikaltusiems kelyje. Labai smarkiai. Pavyzdžiui, jei perėjoje užmušei žmogų, ne tik kad kalėjime atsėdėtum, bet po to dar kokiai dešimčiai metų neturėtum ir vairuotojo pažymėjimo.
- Bet juk yra žmonių, kurie bausti jau dešimt kartų, baudų nesumokėjo, vairuotojo pažymėjimo neturi, o vis vien vairuoja.
– Konfiskuokime iš tokių automobilius. Jei padarė tokią avariją su svetimu automobiliu, atimkime jį – tai žinodami žmonės nebeskolins savo mašinų. Ir taip neprisidės prie nusikaltimų. Pavyzdžiui, atsisėdo jaunuolis į prabangų tėtės mersedesą ir... Pažiūrėčiau, kaip tas tėtis jam kitą kartą duotų tą mersedesą. Esame pasiekę tokį lygį, kad reikia kirsti iš peties. Aš taip daryčiau.
- Kokie jūsų, kaip vairuotojos, minusai? Kokius KET punktus pažeidinėjate?
– Žinoma, kad aš nesu tobula. Dažniausios mano nuobaudos – už tai, kad pasistatau automobilį „po ženklu“ (jau mano minėtas pavyzdys apie Dramos teatrą) arba nespėju prasitęsti apmokamo stovėjimo termino. Tiesa, dar esu kelis kartus nufotografuota. Už greičio viršijimą.
- Mėgstate paspausti akceleratorių?
– Atvirkščiai – aš nemėgstu didelio greičio. Čia būna tose zonose, kur greitis 50 ar 60 km/val., o aš važiuoju 70.
