Apie tai, ką reiškia vystyti nuosavą verslą, vadovauti greitai augančiai kompanijai ir nuolat ieškoti naujų, įdomių sprendimų, kaip plėstis, pasakoja „TransferGo“ bendraįkūrėjas Daumantas Dvilinskas.
– Daumantai, papasakok apie „TransferGo“. Kokia buvo jūsų kelionė į sėkmę?
– Viskas prasidėjo jau prieš ketverius metus, kai kartu su kitu firmos įkūrėju pradėjome savo importo/eksporto verslą Anglijoje ir susidūrėme su tarptautinių pinigų pervedimais. Tada supratome, su kuo kas kartą siųsdami pinigus į Lietuvą susiduria mūsų tautiečiai, gyvenantys užsienyje. Supratome, kad patogūs, greiti ir pigūs pinigų pervedimai panaikintų galvos skausmą tūkstančiams, o kaip dabar jau žinome iš nuolat augančio „TransferGo“ vartotojų skaičiaus, šimtams tūkstančių žmonių.
Pradžioje nebuvo lengva, kadangi žengėme į dar neišbristą girią, valdomą bankų, kurie net nenorėjo atidaryti mums banko sąskaitos. Vis dėlto, nepabijojome ir siekėme savo tikslo. Net ir susidūrus su pasipriešinimu iš bankų pusės, po beveik 12 mėnesių nuo veiklos pradžios, nenuleidome rankų ir neleidome tuo metu jau tvyrojusiam nuovargiui ar net depresijai įsišaknyti. Mes žinojome dėl ko stengiamės – klientai visada buvo ir yra mūsų darbo ašis, ir jų poreikių tenkinimas – pagrindinis mūsų tikslas.
Smagu, kad šiandien jau esame pagrindinis pinigų pervedimų paslaugos tiekėjas Lietuvoje ir užkariaujame vis daugiau Europos rinkų. Gautos investicijos padeda tobulėti ir siekti dar didesnių tikslų. Esame ambicinga kompanija ir sustoti dar tikrai nežadame, todėl sėkmių dar tikimės ir daugiau.
– Kokius planus kuriate ateičiai?
– Norime plėsti savo finansinių paslaugų spektrą migrantams Europoje ir visame pasaulyje, nes matome, kad būtent šis segmentas yra vienas iš greičiausiai augančių, bet kartu ir vienas mažiausiai aptarnaujamų. Mūsų tikslas yra tapti naujos kartos finansinių technologinių sprendimų kompanija, tiekiančia naujas inovatyvias paslaugas migrantams.
– Šiandien pradėti savo verslą svajoja turbūt kas antras, bet mažai kas susimąsto apie neišvengiamus pokyčius asmeniniame gyvenime. Kaip pasikeitė tavo kasdienybė, kai pradėjai dirbti sau? Kokių pokyčių tikėjaisi mažiausiai?
– Manau, kad po finansų krizės 2008-2009 metais visuomenė suprato, kad stabili karjera, stabilioje didelėje organizacijoje galbūt yra gana rizikingas kelias, nes labai mažai kas priklauso nuo tavęs pačio. Gali būti puikus darbuotojas, tačiau vieną dieną prasidės kaštų mažinimai ir būsi nebereikalingas.
Kai tuo tarpu kurti savo kompaniją, spręsti problemas naujais būdais yra rizikinga, tačiau tik pats esi (arba tiksliau tavo komanda) savo sėkmės kalvis, ir tik nuo tavęs priklauso ar turėsi darbą rytoj. Jau nekalbant apie tai, kad jei darau savo darbą gerai, grąža iš nuosavo verslo gali būti nepalyginamai didesnė, nei dirbant ilgus metu kažkam kitam.
– Kai užklumpa sunkios dienos, kokių motyvacinių priemonių griebiesi?
– Atsigręžiu į kompanijos misiją ir finansinę įtaką klientų gyvenimams. Mes padedam žmonėms taupyti pinigus ir laiką. Padedame emigrantams, kurie palieka savo Tėvynę ieškoti pajamų svetur, siųsti pinigus namo itin pigiai greitai ir patogiai. Kiekvienas puikus atsiliepimas tiesiogiai arba nepriklausomuose atsiliepimų portaluose, kurie, beje, puikūs ir jų gausu, prideda papildomos motyvacijos įkūrėjams spręsti iškilusias problemas. Šią problemą spręsti tikrai verta.
– Augant kompanijai kartu išaugo ir jūsų komanda… Kaip sekasi vadovauti tokiam būriui skirtingų asmenybių? Kokiais principais vadovaujiesi?
– Taip, „TransferGo“ išaugo iš 4 draugų kompanijos į 50+ darbuotojų kolektyvą. Tai tikrai didelis pokytis. Augant komandai keičiasi jos vadovo darbo aprašymas. Pradžioje rūpiniesi viskuo. Vėliau rūpiniesi, kad savo sričių specialistai turėtų geriausias sąlygas, įgalini žmones, kurie žino kaip savo darbą daryti geriau nei tu. Pats tuo metu žiūri į horizontą ir formuoji ilgalaikę kompanijos augimo trajektoriją bei strategiją.
Pagrindiniai principai – samdyti puikius profesionalus, kurie kultūriškai yra „Go“ žmonės ir įgalinti juos. Užtikrinti puikią komunikaciją itin greit augančiame kolektyve ir pasirūpinti, kad augimo metu visų tikslai būtų bendri. Užtikrinti, kad kompanijoje klientas būtų prioritetas numeris vienas ir kad mūsų kompanijos laivas judėtų reikiama linkme.
– O kokiais principais ar įsitikinimais vadovaujatės apskritai? Ar versle, kaip meilėje ir kare, galima viskas?
– Principai yra paprasti – apsistatyk puikiais žmonėmis, fokusuokis į svarbų tikslą ir įgalink žmones kurti sprendimus, gerinančius klientų gyvenimus.
Manau, šeimoje dar svarbiau turėti puikią partnerę. Man itin pasisekė, nes mano žmona yra būtent toks žmogus.
– Sako, darbo parsinešti į namus nereikėtų. Ar laikaisi šios taisyklės? Kaip atrodo tavo įprasta darbo diena?
– Man darbas ir gyvenimas nėra atskiriami. Kai myli savo darbą, nemanau, kad juos reikia skirti.
Darbo rūpesčių namo stengiuosi daug nenešti, tačiau visko būna. Mes su žmona bandome vienas kitam padėti, patarti darbiniais reikalais. Manau, kad tai puiku. Mums abiem itin įdomu tai, ką veikiame darbe.
– Jeigu galėtum ištrinti kažkokią savo rutinos dalį, kas tai būtų?
– Norėčiau geriau fokusuotis, dėlioti prioritetus. Neretai užsiimu per daug darbų vienu metu. Tačiau tai turbūt dažna problema mano srityje.
– Į verslo pasaulį įžengei gana jaunas. Kaip manai, tai buvo pranašumas ar trūkumas? Kokias pamokas teko išmokti?
– Svarbu ne amžius, o patirtis. Jeigu pradėjai dirbti prie įdomių dalykų anksti, greičiau įgijai patirties. Iki 25 jau buvau sukūręs du verslus, vieną sėkmingai, kitą ne itin. Todėl greitai atsirado nemažai patirties.
Manau, kad jauni žmonės neturi patirties bagažo ir gali naujai pažiūrėti į seniai egzistuojančias problemas. Patirtis gerai įgyvendinant idėjas, tačiau galit trukdyti inovuojant.
– Ar ateityje įsivaizduoji save dirbantį kažkam kitam, o ne sau? Kodėl?
– Tikiuosi, kad ne, bet visko gali būti. Mano patirtis kol kas yra vadovo pozicijoje ir ją norėčiau išnaudoti kuriant kitas kompanijas, sprendžiant kitas problemas. Bet niekada nežinai.
– Pasidalink savo mėgstamiausiomis vietomis Londone – kur tave galima sutikti?
– Covent Garden, Soho, West-end. Taip pat įdomus rytų Londonas. Shoreditch, Islington. Su žmona mėgstam vakarėlius ir leisti laiką su draugais, dėl to nevengiam naktinio Londono.
– Kokia knyga dabar guli ant tavo naktinio stalelio?
– Aš klausau knygas: skaitymas man nėra mėgstamiausia veika. Nemažai streso. (šypsosi) Klausau įvairias biografijas apie istorinius veikėjus, inovatorius, mokslo knygas (technologijos, kosmosas, mokslas). Bandau suprasti, kokius kelius ėjo kiti, kad galėčiau kažką išmokti savajam.
– Geriausias šiais metais matytas filmas ar TV serialas?
– „House MD“, „House of Cards“. Bet bandom su žmona atsisakyti serialų, nes tiesiog jie per daug geri šiais laikais – gali suryti nemažai laiko!
