Eividas Petrulis išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) studijuoti verslo vadybą ir žaisti krepšinį NCAA lygoje. Studijuodamas Kalifornijoje jis susipažino ir susidraugavo su iš Taivano atvykusiu Jeffriu Linu. Šis E. Petrulį supažindino su azijietiška virtuve ir davė paragauti burbulinės arbatos.

Ši arbata E. Petruliui labai patiko, todėl, nors ir turėdamas pasiūlymų tęsti krepšininko karjerą Europoje, jis nusprendė kartu su J. Linu kurti verslą Lietuvoje ir atidaryti burbulinės arbatos kavinukę.

Burbulinė arbata – tai maždaug devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Taivane atsiradęs delikatesinis gėrimas, kuris gana greit išpopuliarėjo visame pasaulyje. Pagrindinis šio gėrimo išskirtinumas – tapiokos perlai, kurie pagaminti iš krakmolo, išgaunamo iš valgomųjų maniokų šaknų, augančių tropiniuose regionuose, šakniagumbių. Juos iš arbatos reikia susirinkti labai storu šiaudeliu, o tai arbatos gėrimą paverčia savotiška pramoga. J. Linas pasakoja, kad Taivane jaunimas šiuos burbulus ne tik valgo, bet ir šaudo šiaudeliais vienas į kitą: „Bet tokios mados į Lietuvą atnešti nenorime“, – sako J. Linas.
Arbatinė "Formosa"

Jausmas šiuos burbuliukus kramtyti gana įdomus, panašiai, kaip valgyti guminukus, tačiau tai nevisai tas pats. Jaunųjų verslininkų teigimu, Lietuvoje jau buvo bandymų pardavinėti burbulinę arbatą, tačiau ji nebuvo gaminama pagal originalų taivanietišką receptą.

„Šiuo metu turime originalius burbuliukus, kuriuos siunčiame tiesiai iš Taivano. Jie yra beveik beskoniai, bet mes norime supažindinti lietuvius su autentišku produktu. Ateityje turėsime didesnę įvairovę, kokia būna užsienio šalyse, tai įvairių skonių burbuliukai iš želės arba sproginėjantys burbuliukai“, – sako J. Linas.

Pasak E. Petrulio jie verda natūralią taivanietišką arbatą, kurią galima pagardinti įvairių skonių sirupu, medumi, pienu, karamele ar kitais priedais. Arbatos kaina svyruoja nuo 1,2 eur. iki 3,2 eur. Ji tinka tiek žiemą, tiek vasarą, nes yra ir šaltos arbatos variantas.
„Formosa“ meniu

Įkūrėjai pasakoja, kad atidarymo dieną prie jų kavinukės, įsikūrusios prekybos centre „Gedimino 9“, nusidriekė milžiniška eilė.

„Daugumai žmonių arbata patiko. Kai kas atsiliepė neigiamai, nes sakė, kad tapiokos perlai kažkokie keisti, tačiau jie turbūt buvo ragavę jų su skoniais ir nėra pratę prie originalios tapiokos. Geri atsiliepimai mus džiugina, o blogi mus motyvuoja geriau dirbti“, – sako J. Linas.
Eilė atidarymo dieną

„Formosa“ kavinukė įsikūrusi prie pat „Coffee Inn“ kavinės ir sulčių baro, tačiau verslininkai tikina, kad konkurencija jų negąsdina, atvirkščiai, jie tikisi, kad žmonės arbatą rinksis mieliau nei kavą.

„Mūsų tikslinė auditorija yra paaugliai, jaunuoliai, tėvai su mažais vaikais. Daugybė žmonių čia leidžia laiką. O mūsų produktas yra kitoks ir mes skatiname žmones gerti daugiau arbatos, o ne kavos, ypač jaunesniame amžiuje“, – aiškina E. Petrulis.

Biurokratiniai iššūkiai

J. Linas po studijų Kalifornijoje dar privalėjo grįžti į Taivaną ir atlikti privalomą karinę tarnybą. Tačiau ten ji kiek kitokia nei pas mus, tik pirmus tris mėnesius vyksta kariniai mokymai, o po to pareigą tėvynei jis atlikinėjo savivaldybės turizmo departamente. Po to J. Linas šiek tiek padirbėjo įvairiose Taivano burbulinės arbatos kavinėse, kad išmoktų šio produkto gamybos ir verslo paslapčių. Į Lietuvą jis atvyko šių metų balandžio pirmąją.

„Anglų kalba galiu bendrauti visur, to aš nesitikėjau, o žmonės čia labai draugiški. Vienintelis dalykas, kuris man nelabai malonus – oras. Su Eividu susipažinome Kalifornijoje, o Taivanas yra tropinė sala, todėl aš čia tikrai šąlu. Manau, gera idėja, kad atvežame čia kitokios arbatos, nes žmonės turės daugiau pasirinkimų, kaip sušilti“ – įspūdžiais apie Lietuvą dalinasi J. Linas.
Jeffrey Lin

Tačiau vaikinams teko susidurti ir su Lietuvos biurokratija, dėl to jų verslo pradžia užsitęsė ir atidaryti kavinukei prireikė beveik 7 mėnesių.

„Imigracijos politika yra tikra rakštis patys žinot kur. Su manim nesielgė blogai ar nemaloniai, tačiau pats vizos gavimo procesas galėjo būti kur kas greitesnis, jei mums tiesiog iškart būtų pasakę, kokių dokumentų reikia. O kiekvieną kartą atėjus pasirodydavo, kad kažko vėl neturime, todėl daug kartų reikėdavo eiti iš naujo ir vėl po 2 – 3 valandas stovėti eilėse. Vien gauti vizą užtruko apie 2 mėnesius“, – pasakoja J. Linas.

Pagal 2015 metais paskelbto kasmetinio tyrimo „Migrantų integracijos politikos indeksas“ duomenis Lietuva iš 38 šalių užėmė 34-ą vietą, o tai yra vienas prasčiausių rezultatų tarp visų analizuojamų valstybių. Prastesnes sąlygas nei Lietuva imigrantams sudaro tik Kipras, Latvija, Turkija, Kroatija ir Islandija.

Dar viena problema – įstatinis kapitalas. Norint įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, lietuviams pakanka turėti 2,5 tūkst. eurų. Kadangi J. Linas yra trečiosios šalies pilietis, jaunuoliai verslo pradžiai turėjo turėti 28 tūkst. eur.

„Taip bandoma išvengti apsimetėlių užsieniečių, rusų ir baltarusių, kurie čia atvykę įkuria fiktyvias kompanijas tam, kad gautu vizą. Bet mums tai smarkiai komplikavo padėtį“, – sako E. Petrulis.

Be to J. Linas kol kas negali įsidarbinti savo paties įmonėje, tą jis galės padaryti tik po pusės metų: „Lietuvos ekonomikai tikrai būtų naudingiau, kad užsieniečiai čia galėtų investuoti ir be milžiniškos šūsnies popierių.“

Dar vienas iššūkis – muitinė. Pasak vaikinų, importuodami produktus iš Taivano jie ne tik neturės galimybės susigrąžinti dalies mokesčių, bet ir privalo jų mokėti dar daugiau.
Muitinė

„Muitinė mums kainavo daugiausiai nervų. Jie prašė mūsų absurdiškų dokumentų. Mes bandėme gauti juos iš kompanijos Taivane, tačiau jie mums sakė, kad importuojant į Vokietiją ar Lenkiją nieko panašaus nereikia, todėl jų neturi.

Suprantame, kad importuojame maisto produktus, bet, pavyzdžiui pateikėme jiems dokumentus apie produktų ingridientus, maistinę vertę, o jie liepė mums pateikti dokumentus, kur parašyta, kiek pieno baltymų turi produktai, nors mūsų produktas išvis yra be pieno“, – sako E. Petrulis.

Tačiau jaunuoliai iššūkių nepabūgo ir su visais jais susitvarkė. Šiuo metu jie sėkmingai pardavinėja arbatą, jau turi planą atidaryti kioskelį kalėdinėje mugėje Katedros aikštėje, o vieną dieną turėti ir visa kavinių tinkle bei taivanietiško barbekiu restoraną.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (164)