Nors užsienyje gali atsitikti įvairių nelaimių, visgi dažniausiai yra pavagiami arba pametami dokumentai ir pinigai. Pravartu dar prieš kelionę pasitikrinti, kur, atsitikus tokiai bėdai, ieškoti Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos ir, ką daryti, jei tokių šalyje nėra.
„Dažnai pasitaiko, kad kelionės metu piliečiai būna apvogti ar pameta savo dokumentus, - pastebi Užsienio reikalų ministerijos (URM) Konsulinio departamento Konsulinės informacijos skyriaus vedėja Jolita Būčytė – Šidlauskienė. - Tokiu atveju Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos gali išduoti Asmens grįžimo pažymėjimą. Nuo šių metų rugsėjo, jei ketinama ne grįžti į Lietuvą, o toliau tęsti kelionę, gali būti išduotas Laikinas pasas.“
URM duomenimis, per devynis šių metų mėnesius užsienyje buvo išduota 18 244 Lietuvos piliečio pasų. Įdomu tai, kad beveik pusė jų - 8 414 - Lietuvos ambasadoje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.
Analogiška statistika ir su kitais dokumentais: užsienyje šalies piliečiams šiemet sausį – rugsėjį išduotos 1 886 tapatybės kortelės (iš jų 978 Anglijoje ir Airijoje), taip pat 9 308 Asmens grįžimo pažymėjimai, skirti grįžti į Lietuvą (iš jų 5 571 jų Anglijoje ir Airijoje).
„Lietuvos piliečiai į Lietuvos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas užsienio valstybėse gali kreiptis ne tik praradę kelionėje dokumentus, bet ir kitais atvejais, pavyzdžiui, tapę nusikaltimo auka, sulaikius, įtariant padarius nusikaltimą, kalint užsienio sulaikymo įstaigose, praradus pinigus, praradus vairuotojo pažymėjimą ar transporto priemonės registracijos liudijimą, artimųjų mirties atvejais ir kitais“, - vardijo J. Būčytė – Šidlauskienė.
Pirmieji veiksmai praradus dokumentą
Praradus dokumentą, svarbu atminti, kad juo gali pasinaudoti piktavaliai. Todėl pirmiausia apie prarastus dokumentus reikia pranešti vietos policijai.
„Esant užsienyje iš policijos rekomenduojama gauti pažymą apie prarastą asmens dokumentą. Taip pat rekomenduotume paskelbti dokumentą negaliojančiu, kad dokumentu nepasinaudotų nusikaltėliai. Bet kuriuo paros metu tai galima padaryti prisijungus prie Migracijos departamento sistemos“, - pataria URM Konsulinio departamento Piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyriaus vedėja Jūratė Lošienė.
Tiesa, norint prisijungti prie šios sistemos būtina turėti elektroninės bankininkystės prisijungimus ar elektroninį parašą, tad praradus ir juos, darbo metu prarastus dokumentus galima paskelbti negaliojančiais su Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų pagalba.
J. Lošienė atkreipia dėmesį, kad asmens dokumentų paskelbti vėl galiojančiais neįmanoma. Tad jeigu žmogus mano, kad dokumentai gali atsirasti, verta tai atminti.
Nauji laikini kelionės dokumentai išduodami tokia tvarka: asmuo Lietuvos diplomatinėje atstovybėje arba konsulate užpildo prašymą, palaukia, kol jo asmens duomenys bus patikrinti „Registrų centro“ Gyventojų registro departamente ir ruošiamas naujas dokumentas. Jeigu reikalinga atlikti papildomą asmens tapatybės patikros procedūrą, tokio dokumento išdavimas gali užtrukti iki trijų dienų.
„Jei užsienio valstybėje nėra Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, pilietis gali kreiptis į bet kurią Europos Sąjungos valstybės atstovybę dėl Emergency Travel Document išdavimo“, - paaiškina J. Lošienė.
Ką daryti likus be pinigų?
Dažnam keliautojui siaubą kelia mintis apie likusias tuščias kišenes, prarastas bankines korteles. Patartina žinoti, kad yra kelios galimybės sulaukti pagalbos ir tokiu atveju.
Kai užsienyje prireikia finansinės pagalbos, į Lietuvos atstovybę užsienyje galima kreiptis norint susisiekti su artimaisiais ar kitais galinčiais padėti asmenimis, taip pat – ir dėl valstybės pagalbos kelionei į Lietuvą.
Jei pavyksta susisiekti su nukentėjusiam žmogui galinčiais padėti asmenimis, jie pinigus gali pervesti dvejopai: per tarptautines skubių pinigų pervedimo sistemas tiesiogiai žmogui arba per URM sąskaitą Lietuvoje, tuomet pinigai nukentėjusiam būtų perduoti Lietuvos atstovybėje.
„Tik išimtiniais atvejais, jei nukentėjusysis neturi artimųjų arba per tam tikrą laiką su jais nepavyksta susisiekti, arba jie neturi galimybių ar atsisako padėti nukentėjusiajam, įsitikinus, kad nėra galimybių kitais būdais gauti lėšų, pagalba gali būti suteikta iš biudžeto“, - kalbėjo J. Būčytė – Šidlauskienė.
Vėliau tokios pagalbos sulaukęs žmogus šiuos pinigus turi grąžinti į URM sąskaitą.
„Jeigu pilietis negrąžina jam suteiktos valstybės materialinės pagalbos dydžio pinigų sumos per 3 mėnesius nuo sprendimo suteikti valstybės materialinę pagalbą priėmimo, ji iš piliečio išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka“, - primena J. Būčytė – Šidlauskienė.
URM duomenimis, šiemet per tris ketvirčius materialinė pagalba buvo suteikta 24 Lietuvos Respublikos piliečiams ir sudarė 2 655 eurų.
Verta pasiruošti kelionei
Norint keliauti saugiau, galima pasinaudoti keliais kelionių agentūrų ir URM specialistų duodamais patarimais.
Pirmiausia, nors atvykstant į svečią šalį paprastai į mobilųjį telefoną ateina pranešimas, kur kreiptis ištikus nelaimei, tai gali atsitikti ne visuomet. Todėl verta užsirašyti reikiamus kontaktus iš anksto.
„Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai pranešimus siunčia visiems savo abonentams ir jie juos gauna visame pasaulyje, jei yra prisijungę prie mobilaus ryšio tinklo. Žinoma, jei mobilus ryšys šalyje neveikia ar yra kitos techninės problemos, žinutės abonentas negaus“, - komentavo J. Būčytė – Šidlauskienė.
Kelionių agentūros dažnai vykstantiems į egzotiškesnes keliones pataria pasidaryti paso kopiją ir ją saugoti kitoje nei pasas vietoje, kad jei šis būtų prarastas, kreiptis pagalbos būtų paprasčiau. URM specialistai patvirtina – tokia kopija bus naudinga konsuliniam pareigūnui, kai asmuo kreipsis pagalbos.
Patariama pasirūpinti sveikatos ir gyvybės draudimu, papildomomis lėšomis kelionei, susitarti, į ką žmogus galės kreiptis pagalbos Lietuvoje, jei jos reikėtų. Taip pat prieš išvažiuojant svetur verta pasitikrinti, ar žmogus turi reikiamų dokumentų kelionei, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje pakanka Asmens tapatybės kortelės, o už jos ribų jau būtinas pasas, o kai kur – ir vizos. URM tinklalapyje keliauk.urm.lt pasirinkus šalį galima pasitikrinti, kokių kelionės dokumentų reikia vykstant į konkrečią valstybę, į ką atkreipti dėmesį prieš važiuojant.
„Taip pat vertėtų pasidomėti apie kelionės saugumą, Europos Sąjungos piliečių konsulinę apsaugą užsienyje, pavojų sveikatai, keleivio teisėmis, leidžiamais vežti produktais bei daiktais. Verta pasidomėti reikalavimais vykstant į kelionę su nepilnamečiu vaiku, ketinant į kelionę pasiimti naminių gyvūnų“, - vardijo J. Lošienė.
Šiuo metu Lietuvos piliečiams į kai kurių šalių dalis rekomenduojama nevykti, tai, pavyzdžiui, Egiptas, Turkija, Gruzija, Indija, Izraelis, Ukraina ir kiti, taip pat rekomenduojama nedelsiant išvykti iš Libijos, Pietų Sudano ir Sirijos.
„Vykstant į šalį, dėl kurios ministerija rekomenduoja atkreipti dėmesį į kelionės saugumą, pravartu palikti artimiesiems, giminaičiams ar draugams savo kelionės maršrutą ir kontaktus užsienio šalyje bei informaciją apie turimą kelionės draudimą ir kokia draudimo agentūra apdraudė išvykstantįjį“, - atkreipia dėmesį J. Lošienė.
DELFI primena, kad URM visą parą teikia informaciją apie konsulinę pagalbą: darbo valandų metu informacija teikiama konsulinės informacijos telefonu +8 706 52400 ir elektroniniu paštu kod@urm.lt, o visą parą - ir bendrosios informacijos telefonu +8 706 52444 bei elektroniniu paštu pilieciai@urm.lt.
Kviečiame dalyvauti apklausoje. Ją rasite čia.
