Baltijos jūros vandenyse tokia rūšimi laikomas invazinis juodažiotis grundalas (lot. Neogobius melanostomus). Juodažiočio grundalo natūralaus paplitimo arealas apima Pontokaspijos regioną, o Lietuvos vandenyse pirmą kartą ši žuvis sugauta 2002 m. Šiuo metu grundalas yra viena iš gausiausių Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žuvų.
Grundalų mitybinis spektras platus, tačiau Baltijos jūroje pagrindinę raciono dalį sudaro midijos (lot. Mytilus trossulus). Manoma, kad būtent dėl to Baltijos jūroje, Lietuvos priekrantėje, žymiai sumažėjo midijų gausumas, kai kuriose vietose, ypač kur vyrauja akmenuotas dugnas, midijų sumažėjo net keliolika kartų.
Midijos yra natūralūs vandens filtrai, kiekvieną dieną sugebantys perfiltruoti ir apvalyti didžiulius kiekius vandens, todėl žymiai sumažėjus midijų, tikėtina, pablogės vandens kokybė, suintensyvės vandens „žydėjimas“.
Toks staigus midijų sumažėjimas taip pat ilgainiui pakeitė ir grundalų mitybą – jie ėmė dažniau maitintis kita moliuskų rūšimi – Baltijos makomomis (lot. Macoma balthica) bei žuvų mailiumi, vežiagyviais ir bestuburiais.
Juodažiočių grundalų gausumas praėjus daugiau nei dešimtmečiui po jų atsiradimo Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje žymiai išaugo. Gamtos tyrimų centro mokslininkai, vykdydami mokslinius tyrimus, finansuojamus LR Žemės ūkio ministerijos lėšomis, skiriamomis žuvininkystės moksliniams tyrimams vykdyti, nustatė, kad žymesnis grundalų pagausėjimas stebėtas šiaurinėje Baltijos jūros pakrantės dalyje (į šiaurę nuo Klaipėdos uosto) lyginant su pietine dalimi (palei Kuršių Neriją).
Tyrimo metu buvo palyginta žuvų bendrijos būklė dabar ir prieš 10 metų, kai grundalai tik pradėjo plisti. Šiaurinėje akvatorijoje vidutinis grundalų gausumas išaugo beveik 35 kartus, o pietinėje beveik nepasikeitė. Toks gausumo pasiskirstymas apspręstas skirtingų dugno savybių šiose zonose. Šiaurinėje dalyje dugnas daugiausiai akmenuotas, tuo tarpu pietinės dalies dugną dengia smėlis.
Grundalai paprastai būna gausesni akmenuotose buveinėse, kur neršia, slepiasi ir maitinasi. Atlikti tyrimai parodė, kad šiaurinėje priekrantės dalyje apie 50 proc. bendro laimikio įvairaus akytumo ir selektyvumo tinkluose sudaro grundalai, o pietinėje dalyje tik apie 5 proc. Esant tokiam skirtingam gausumui pakrantėje, akivaizdu, kad didžiausią poveikį grundalas gali daryti būtent šiaurinėje jūros priekrantės dalyje.
Ten nustatytas žymus kitų žuvų (plekšnių, otų) gausumo ir biomasės sumažėjimas per pastarąjį dešimtmetį. Išaugus grundalų populiacijai, padidėjo tarprūšinė konkurencija dėl maisto išteklių. Nustatyta, jog sumažėjo kai kurių verslinių žuvų (plekšnių, otų, žiobrių, ešerių) vidutiniai dydžiai (ilgis ir svoris) bei įmitimas būtent šiaurinėje dalyje. Didelis grundalų gausumas taip pat padidino ir kitų rūšių (ir ne tik žuvų) racioną tapdamas jų grobiu, ypač menkių ir kt. plėšrių žuvų, kormoranų.
Nors grundalų gausumo padidėjimas ir sukėlė įvairių pokyčių priekrantės bendrijoje, tačiau manoma, kad ateityje jų gausumas gali mažėti. Tokios tendencijos stebimos daugumos invazijų atveju – naujai rūšiai patekus į svetimą aplinką, kurioje nėra natūralių priešų, ligų, konkurentų bei kitų gausumą reguliuojančių veiksnių, naujos rūšies gausumas greitai didėja, o vėliau sumažėja ir stabilizuojasi.
Akivaizdu, kad šios rūšies didžiulius išteklius reiktų kiek įmanoma intensyviau eksploatuoti tiek komerciškai, tiek ir mėgėjiškai, tam, kad padėtume mūsų gamtai greičiau prisitaikyti prie šio atėjūno. Tuo tarpu tam, kad būtų išvengta nepageidaujamos priegaudos gaudant grundalus, mokslininkai, atlikę tyrimus, parengė rekomendacijas žvejybos verslui dėl tinkamiausių įrankių naudojimo.
Be kitų žvejybos įrankių, buvo tirtas ir nedidelių gaudyklių, panašių į pas mus naudojamus bučiukus vėžiams, efektyvumas. Per naktį su viena tokia gaudykle buvo pagaunama iki 20 kg ar net daugiau grundalų. Taigi, kiekvienas Lietuvos gyventojas taip pat gali prisidėti prie šios prasmingos veiklos įsigydamas ar pasigaudamas grundalų ir paruošdamas gardžią vakarienę sau ir savo bičiuliams. Ne tik patikėkit, bet ir pabandykit – grundalas tikrai gardi žuvis.
