Jis brutalus ir romantiškas, bekompromisis ir tuo pačiu sentimentalus. G. Lepsas – vienas tų atlikėjų, kurie gali sau leisti kūrybinius eksperimentus, jo dainas sudėtinga nusakyti kokio nors žanro ar temos rėmuose. Jubiliejinis koncertas, kuriame skambės geriausios G. Lepso dainos, neapsieis ir be premjerų – dainininkas atliks ir visai naujų negirdėtų dainų.
Muzikanto, kurio tikrasis vardas Grigorijus Lepsveridzė, kelias į pripažinimą nebuvo lengvas. Sočyje gimęs ir užaugęs vaikinas, muzikuoti pradėjęs dar mokykloje, grojo ir dainavo vietiniuose restoranuose.
Po kurio laiko į Maskvą išvykusio trisdešimtmečio dainininko Rusijos sostinėje niekas nelaukė. Tam, kad išgyventų G. Lepsui vėl teko uždarbiauti restoranuose. Prireikė kelių metų ir pažinties su Anatolijumi Dolženkovu bei Evgenijumi Kobylianskiu, kol 1995 m. Grigorijus Lepsas pagaliau įrašė pirmąjį savo albumą „Natali“.
Šiandien, praėjus daugiau kaip dvidešimt metų nuo tos dienos, G. Lepsas – milijonus gerbėjų turintis muzikantas. Pirmo ryškumo žvaigžde jį pavertė 2000 m. įrašytas albumas „Ačiū, žmonės“. Per visą karjerą dainininkas išleido 13 solinių albumų, taip pat 6 geriausių savo dainų rinkinius ir septynis DVD. Jau ne vienus metus jo pavardė nedingsta iš „Forbes“ skelbiamų turtingiausių ir sėkmingiausių Rusijos atlikėjų sąrašo viršūnės.
G. Lepsas – vienas dažniausiai koncertuoti kviečiamų Rusijos dainininkų. Bendradarbiavimas su profesionalais ir gilūs dainų tekstai buvusį restoranų dainininką atvedė iki koncertų didžiausiose Rusijos salėse ir netgi Karališkojoje Alberto koncertų salėje Londone.
Duetus su Timoti, Ani Lorak ir kitais žinomais Rusijos atlikėjais įrašęs muzikantas ne kartą apdovanotas „Auksiniu gramofonu“, „Metų šansono“, „Geriausios metų dainos“ ir kitais apdovanojimais.
2014 m. Pasaulio muzikos apdovanojimuose G. Lepsas paskelbtas daugiausiai įrašų parduodančiu Rusijos atlikėju.
