„Tas restoranas – man labai skaudi tema. Mums nepasisekė lygiai taip pat, kaip ir Miai. Esu kaip su kilpa ant kaklo“, – pokalbį pradėjo D. Gutauskienė-Laisva. Jauna moteris atskleidė, kad nepasisekęs verslas dar iki šiol ją slegia skolomis.
„Kaip visiems jauniems žmonėms man tuo metu knietėjo kažką išbandyti. Tuo metu mano vyras dar buvo laisvėje ir mes mąstėme, ką galime nuveikti. Kadangi ta veikla mano vyrui nebuvo svetima, nes jis dar iki mums susipažįstant turėjo panašų verslą, tai mes pagalvojome: „Kodėl gi ne?“.
Kažkokio atsitiktinumo dėka, tiesiog patys besisvečiuodami Druskininkuose, pamatėme laisvas patalpas. Atėjome, apsižiūrėjome ir mums visai patiko. Pasikalbėjome su vietiniais verslininkais, kad ten kažkada buvo viešbutis-restoranas, bet tuomet prasidėjo krizė, o dabar pastatas priklauso bankui. Galiausiai mums buvo patikėtas tas objektas, kad pabandytume prikelti iš numirusiųjų, nes tuo metu ten buvo vien dulkės ir voratinkliai“, – apie restorano įkūrimą pasakojo D. Gutauskienė-Laisva.
Moteris pasakojo, kad iš pradžių verslas ėjosi gana neblogai, bendradarbiauta su sportininkais, kurie dažnai atvažiuodavo. Tačiau atėjus vasarai pora sulaukė kitų Druskininkuose įsikūrusių verslininkų perspėjimų: „Jie sakė, kad bus sunku, nes jau pas juos pačius krito apyvartos ir trūko klientų, o ką jau kalbėti apie ką tik atsidariusią vietą. Nutiko taip, kad būtent tą vasarą Druskininkuose buvo ypatingai mažai svečių iš užsienio.“
Ilgai netrukus liūdnos prognozės išsipildė – pavasarį atidaryta įmonė veiklą nutraukė jau žiemos pradžioje: „Viskas ėjo tiesiog į nuostolį, nieko neuždirbome, matėme, kad reikia mokėti mokesčius, išlaikyti darbuotojus ir šakės. Stengėmės iš paskutiniųjų. Likome skolingi ir darbuotojams, ir tiekėjams. Tai buvo geras pabandymas verslininkauti, bet šis mūsų bandymas tikrai nepavyko.“
Perspėjo Mią dėl nepavyksiančio verslo ir „prakeiktos“ vietos
Po kurio laiko D. Gutauskienė-Laisva sužinojo, kad restorano durys bus ir vėl atvertos. „Sužinojau, kad tą objektą pasiėmė kiti savininkai ir restoraną toliau kuruoti planuoja Mia. Labai nustebau, o vėliau ji pati man paskambino. Aišku, aš jai patarinėjau, sakiau, kad nekištų ten savo rankų, nosies, kojų ir jokių pinigų, nes tai tikrai nuostolinga vieta ir ten tikrai labai daug reikia investuoti, kad gautum kažkokį pelną. Bet, aišku, kiekvienas galvoja, kad jis padarys geriau. Ji manęs nepaklausė, turbūt pamanė, kad bus geriau, kad mes ten kažką ne taip darėme, bet šiai dienai, kaip žinia, tas verslas irgi nepavyko“, – kalbėjo žinoma moteris.
Ji teigė, kad patarimų Miai duoti teko ne kartą, tačiau nepadėjo ir tai: „Tikrai iš visos širdies ir ne kartą Miai patarinėjau, nes ji buvo į mane kreipusis, klausė, kaip mums ten sekėsi ir aš jai tikrai niekada nemelavau, ir iš visos širdies linkėjau tik sėkmės, bet man iš karto buvo aišku, kaip bus, nes buvo praėję nedaug laiko po mūsų išsikėlimo iš tos patalpos. Nemanau, kad taip greitai galėjo būti pasikeitusi situacija, kad jiems eitųsi tas verslas.“
Pasirodo, kad restorano patalpos jau laikomos tarsi prakeiktomis: „Kai mes į tą vietą įkėlėme kojas, susipažinome su prieš tai buvusiu savininku, kuris mums papasakojo savo istoriją. Vėliau mums pasakojo ir vietiniai, kad dar prieš mus buvę savininkai kvietė kunigą, kad vos ne sienas šventintų, kad galų gale pasisektų toje vietoje verslas, bet irgi nepasisekė.“
Tiesa, D. Gutauskienė-Laisva daro kiek žemiškesnes išvadas: esą Lietuvoje apskritai sunku būti verslininku, o ir vieta buvo tiesiog nepalanki – toli nuo miesto centro. „Visoje Lietuvoje yra smukęs poilsiautojų kiekis, tai ypatingai Druskininkuose, kuriuose buvo džiaugiamasi, kad atvyksta rusai, baltarusiai. Ir būtent tas objektas nėra pačiame Druskininkų centre, tad jis mažai lankomas.
Pasižiūrėkite, kiek Druskininkuose tų restoranų ir viešbučių... Šimtai, tik turėk ir žinok, kur eiti. Todėl manau, kad yra šiek tiek netinkama vieta ir nepalankus metas ten daryti verslą. Manau, kad ne mes pirmi ir ne mes paskutiniai, ir net ne Mia paskutinė, kuri imasi ten verslo. Kol mes turėjome savų pinigų ir savų santaupų, kol investavome iš savęs, tol viskas kaip ir daugiau mažiau gyvavo. Bet pelno... Nežinau, koks tai turi būti įdirbis, kad tau galų gale atsipirktų. Apskritai daryti verslą Lietuvoje yra žiauriai sudėtinga.“
Džiaugiasi laiku nutraukusi veiklą, tačiau ragina bandyti
D. Gutauskienė-Laisva DELFI pasakojo, kad džiaugiasi, kad ilgiau nebandė gelbėti nesisekančio verslo ir nutraukė veiklą: „Jeigu būtume dar ilgiau tempę, tai būtume turėję dar daugiau skolų. Ačiū Dievui, kad sustabdėme tada, kada sustabdėme.“
Visgi iki šiol skolas išsimokėti bandanti moteris nebijotų pradėti ir dar vieno verslo. „Mano situacija nėra teigiama, po verslo žlugimo man liko skolų, bet aš ir dabar nebijočiau kažko imtis, nes nepabandęs niekada nesužinosi. Aišku, viskas turi būti normos ribose: jei nemoki megzti, tai mezgimo įmonės nereikia atidarinėti, bet nereikia ir bijoti degti.“
Tiesa, D. Gutauskienė-Laisva neslepia, kad, jos nuomone, sąžiningumas versle – praktiškai neįmanomas, o Lietuvoje sąžiningai dirbdamas neišgyvensi: „Čia tikrai taip yra, nes mes norėjome būti tie, kurie viską rodo ir tvarko oficialiai. Nemokėjom niekam vokeliuose, o gavosi taip, kad kiti verslininkai juokėsi iš mūsų sužinoję, kad mes nieko nebandome nuslėpti. Sakė, kad mes ilgai netempsime.“
Nepaisant skeptiškų aplinkinių ir nemalonios patirties, žinoma moteris vis tiek ragina bandyti įgyvendinti savo svajones: „Jei žmonės turi idėją ir viziją, tai reikia nebijoti ir daryti, o kai pasiseks ar nepasiseks, tai velnias žino, gyvenimas toks yra. Mums nepasisekė, o kitiems gal pasiseks.“
Vilijos Pilibaitytės-Mios restorano atidarymo akimirkos:
