Neseniai atlikus apklausą, kurioje dalyvavo 2 tūkst. suaugusiųjų, paaiškėjo, kad nakties miego vidurkis siekia vos 6,8 val., o tai reiškia, kad miegama mažiau nei derėtų, nors 18-64 m. asmenims rekomenduojama tam naktį skirti 7-9 val.
Pirmas žingsnis gero miego link – tai jo supratimas. Štai keli „The Daily Mail“ pateikiami faktai, kurių galbūt nežinojote apie miegą.
Kai sapnuojame, esame paralyžiuoti
Nors pirmuosiuose miego etapuose vis dar galime judinti galūnes, įžengę į greitų akių judesių (REM) vadinamą miego etapą tampame visiškai bejėgiai – būtent šiuo etapu mus aplanko sapnai. Nakties metu judama miego etapų ciklu, o REM etapas paprastai trunka apie 25 min.
REM miego etapo metu kūną apimantis paralyžius susijęs su nervo-raumens jungčių trikdžiais, dėl kurių nervų impulsai nenukeliauja į raumenis.
„Egzistuoja labai gera priežastis, – paaiškino profesorius Kevinas Morganas iš Lafboro universiteto klinikinių miego tyrimų padalinio. – Jei paralyžius jūsų neištiktų, negalėtumėte tiesiogine to žodžio prasme atlikti vaidmens sapne.“
Kai kurie žmonės, kuriuos vargina tam tikri sutrikimai, gali judėti REM miego etapuose, o kartais netgi sugeba susižeisti.
Ryte atsikeliame aukštesni
Tai nėra paistalai – tai tikrų tikriausia tiesa. Dėl horizontalioje padėtyje praleidžiamų valandų žmogaus skeletas, kremzlės ir raumenys pailgėja keliais milimetrais. Taigi nubudę ryte būname šiek tiek aukštesni pirmą budrumo valandą ar šiek tiek ilgiau, o po pietų jau sumažėjame.
Vaikai labiausiai auga miegodami, nes būtent šiuo periodu organizme išsiskiria didelis žmogaus augimo hormono (HGH) kiekis. „Paauglystėje žmogaus augimo hormonas išsiskiria pasinėrus į gilų miegą, toks galimai yra tiesioginis poveikis“, – paaiškino gydytojas Chrisas Idzikowskis iš Miego vertinimo ir konsultacijų tarnybos (Sleep Assessment and Advisory Service).
„Dar miegas – tai poilsio ir atsigavimo metas, kai maistingosios medžiagos nėra naudojamos energijai gaminti“, – pridūrė jis. Kai žmogus suauga, augimo hormonas nebeatlieka tiesioginės savo funkcijos, tačiau veikia apetitą ir stiprina imunitetą visą gyvenimą.
Riebalų ląstelėms taip pat reikia miego
Anksčiau manyta, kad miego reikia vien tik smegenims, tam, kad į tinkamas lentynėles būtų sudėti prisiminimai ir smegenys pailsėtų. Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, kad miego reikia visoms organizmo ląstelėms. Periodas, kai medžiagų apykaita sulėtėja, svarbus visam kūnui, įskaitant ir riebalų ląsteles.
Mokslininkai nustatė, kad negavusios itin reikalingo poilsio riebalų ląstelės netenka iki 30 proc. gebėjimo reaguoti į insuliną – energiją reguliuojantį hormoną, o tai savo ruožtu gali baigtis diabetu ar kitokiais medžiagų apykaitos sutrikimais.
Miego trūkumas susijęs su vėžiu
Miego trūkumas itin neigiamai veikia žmogaus organizmą, didėja nutukimo, hipertenzijos ir diabeto atsiradimo rizika. Mokslininkai tikina, kad ši problema net 60 proc. padidina krūties vėžio diagnozės riziką.
Visa tai susiję su smegenyse gaminamu hormonu melatoninu, kuriam tenka užduotis reguliuoti vidinį organizmo laikrodį. Šiam hormonui tenka svarbus vaidmuo užkertant kelią krūtų navikų atsiradimui, nes melatoninas slopina hormoną estrogeną. 2011 m. tyrimą atlikę JAV mokslininkai nustatė, kad naktį miegant mažiau nei šešias valandas didinama storosios žarnos vėžio atsiradimo rizika.
Kalbant tiksliau, storosios žarnos adenomų atsiradimo rizika padidėja beveik 50 proc., jei naktį miegama mažiau nei šešias valandas. Adenomos – vėžinių darinių pranašai, kurie negydomi gali pavirsti piktybiniais augliais. Mokslininkai linkę teigti, kad šio tyrimo rezultatuose pirmą kartą paminėtas ryšys tarp miego trūkumo ir storosios žarnos adenomų.
Miego perteklius gali trumpinti gyvenimą
Nors mintis miegoti kaip kūdikis (naujagimiams per parą reikia apie 17 valandų miego) gali kam nors pasirodyti patraukli, svarbu žinoti, kad miego perteklius sveikatą veikia neigiamai.
„Labai mažai miegantys ir per daug laiko miegui skiriantys asmenys labiau rizikuoja mirti anksčiau laiko nei tie, kurie naktį vidutiniškai miega po 7-8 val.“, – aiškino profesorius K. Morganas.
„Vis tik itin daug miegančių žmonių mirtingumo rodiklis didžiausias; gali būti, kad tai susiję su medžiagų apykaitos problemomis“, – samprotavo jis.
Kuo turtingesni esate, tuo geriau miegate
Mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad daugiau pinigų uždirbantys asmenys miega geriau nei tie, kurie uždirba mažiau arba yra bedarbiai. Nustatyta, kad geriausiai miega tie, kurių metinės pajamos siekia 65 000-75 000 svarų (72 174-83 278 eurus).
Šie duomenys visiškai nestebina sociologijos profesorės Saros Arber iš Sario universiteto. „Darbo neturintys ar mažai uždirbantys žmonės dažniau patiria stresą, juos kankina nerimas, o tai savo ruožtu turi įtakos miego sutrikimams, – teigė ji. – Be to, miegui įtakos gali turėti fizinė aplinka. Jei miegate ant sofos ar jūsų būsto sienos labai plonos, labiau tikėtina, kad jūsų miegas nebus kokybiškas, lyginant su tais, kurie gyvena nuosavuose namuose, žaliuose priemiesčiuose.“
Ch. Idziwoskis savo ruožtu akcentuoja, kad pasiturintys asmenys linkę gyventi sveikiau, geriau maitinasi, todėl ir jų miegas kokybiškesnis.
Neseniai pagimdžiusių moterų nemiga
Daugumai neseniai motinomis tapusių moterų tenka savo kailiu patirti nemigos ir miego sutrikimų vargus. Tyrimai rodo, kad neseniai mamomis tapusios moterys praleidžia apie 20 proc. daugiau laiko nemiegodamos per pirmąsias šešias savaites po gimdymo.
Tiesa, dalį neseniai pagimdžiusių motinų vargina taip vadinamoji pogimdyminė nemiga, kai nepavyksta užmigti po to, kai apie vidurnaktį nubundama pamaitinti kūdikio.
„Jei miego trūkumas vargina nuolat, gresia pogimdyvinė depresija“, – konstatavo medikė Janet Fyle.
Dauguma moterų sugeba grįžti prie įprastinių miegojimo įpročių, kai tik kūdikis prisitaiko ir sugeba užmigęs vakare miegoti iki pat ryto. Vis tik pasitaiko atvejų, kai psichologinių ir fiziologinių pokyčių derinys kartu su patirta trauma tapus motina gali šią problemą paversti įpročiu.
