Laukiantiems didžiųjų švenčių – nemaloni žinia: šiemet bus kitaip

Kone gražiausių žiemos švenčių – Kalėdų ir Naujųjų metų – dažnas laukia su džiaugsmu. Pasilepinama ne tik dovanomis, maistu, bet ir poilsio dienomis. Tačiau – ne šiemet.

Taip jau sutapo, kad šiemet prie Kūčių stalo sėsime šeštadienį, Kalėdas švęsime sekmadienį, o Naujuosius metus taip pat pasitiksime naktį iš šeštadienio į sekmadienį.

Tad bene didžiausios metų šventės padovanos tik vieną laisvadienį – gruodžio 26-ąją, Antrąją Kalėdų dieną.

Ilgųjų savaitgalių buvo daugiau

Tiesa, 2016-ieji – pilni ilgųjų savaitgalių. Šiemet jų – net 6, kai pernai buvo vos 4.

Laisvadieniai šiemet buvo sausio 1-ąją (penktadienis), vasario 16-ąją (antradienis), kovo 11-ąją (penktadienis), kovo 28-ąją (Velykų antroji diena, pirmadienis), birželio 24-ąją (penktadienis), liepos 6-ąją (trečiadienis), rugpjūčio 15-ąją (pirmadienis), lapkričio 1-ąją (antradienis). Jį turėsime ir gruodžio 26-ąją – Antrąją Kalėdų dieną, pirmadienį.

Laisvos dienos netekome per Darbo žmonių dieną gegužės 1-ąją, kuri buvo minima sekmadienį. Sekmadienį nuolat minimos ir Velykos, kurios šiemet buvo kovo 26-ąją.

Proga išnaudoti atostogas

Tačiau, nors šiemet metų gale išeiginių bus mažiau nei pernai, pasinaudojus dabartine tvarka poilsio laiką dar galima pasiilginti – šventinės dienos neįskaičiuojamos į kasmetinių atostogų laiką.

„Paprastai tai reiškia, kad atostogos patęsiamos tiek dienų, kiek trunka šventės, arba jeigu yra atskiras susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, tai fiksuojama kaip nepanaudotų atostogų likutis ir perkeliama į ateitį.

Šia prasme šiemetinis kalendorius labai „dėkingas“. Vis dėlto, jeigu, tarkime, 14 kalendorinių dienų kasmetines atostogas darbuotojas pradeda gruodžio 19 d., tai jam į darbą teks grįžti ne 2017 m. sausio 2 d., bet sausio 6 d. Tai yra jos prasitęs keturiomis į jo atostogas pakliuvusiomis šventinėmis dienomis“, – DELFI dar anksčiau sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė Daiva Petrylaitė.

Kas keisis kitąmet?

Ji atkreipė dėmesį, kad jeigu darbuotojas atostogauti pradės 2016 m. gruodžio mėn, tai visas atostogas jis dar gaus kalendorinėmis dienomis, nesvarbu, kad nuo kitų metų įsigaliosiančiame naujame kodekse numatyta, kad atostogos suteikiamos darbo dienomis.

Ji pripažino, jog nuo kitų metų įsigaliojus naujam Darbo kodeksui šventinės dienos taip pat bus „išminusuojamos“ iš kasmetinių atostogų, nes toks yra tarptautinis ir Europinis principas, kurio Lietuvoje taip pat turi laikytis.

„Tačiau... Jeigu šventinės dienos sutaps su savaitgaliais (kaip šiemet bus gruodžio 24–25 dienomis), o darbuotojo atostogos bus skaičiuojamos 5 darbo dienų per savaitę režimu, tai jam nebebus pridedamos tos dvi dienos. Kita vertus, jeigu toje pačioje darbovietėje bus dirbančių 6 darbo dienų savaitėje režimu (tai reiškia ir atostogaujančių tokiu pat režimu), jiems šiuo atvejų viena atostogų diena bus pridedama. Žinoma, tai labiau teorinės tikimybės, bet aš asmeniškai čia įžvelgčiau tam tikrą diskriminaciją ir taip sakant „dvigubus standartus“, – reziumavo teisės profesorė.

Nuo kitų metų pradžios įsigaliosiančiame Darbo kodekse numatyta, kad, skirtingai nei dabar, kasmetinės atostogos bus skaičiuojamos ne kalendorinėmis, o darbo dienomis. Vietoje 28 kalendorinių dienų bus suteikiama 20 darbo dienų atostogų per metus. Iki šių metų pabaigos sukauptos atostogų dienos iš kalendorinių į darbo dienas bus perskaičiuojamos santykiu 7 prie 5.

Ilsimės bene daugiausiai

Lietuviai iš viso turi 15 švenčių dienų. Pagal šį rodiklį esame antri Europoje – ilsimės bene daugiausiai. Kitos ES šalys vidutiniškai švenčia 8-9 dienas. Vidutiniškai per vieną nedarbo dieną į valstybės biudžetą neįplaukia iki 29 mln. eurų.

DELFI primena, kokios nedarbo dienos yra Baltijos šalyse:

Lietuva	Latvija	Estija
Sausio 1 d. - Naujieji metai	Sausio 1 d. - Naujieji Metai	Sausio 1 d. - Naujieji Metai
Vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena	Velykos: Didysis penktadienis	Vasario 24 d. - Nepriklausomybės diena
Kovo 11 d. - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena	Velykos: Pirmoji ir Antroji Velykų diena, sekmadienis ir pirmadienis.	Velykos: Didysis penktadienis
Velykos: Pirmoji ir Antroji Velykų diena, sekmadienis ir pirmadienis.	Gegužės 1 d. – Latvijos Respublikos Konstitucinio susirinkimo, švenčiama ir Darbo šventė.	Velykos: Pirmoji diena, sekmadienis.
Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbo diena	Gegužės 4 d. – Latvijos Respublikos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimas.	Gegužės 1 d. - Pavasario šventė
Birželio 24 d. - Rasos (Joninės)	Birželio 23 d. – Lyguo vakaras, kai švenčiama vasaros saulėgrįža.	Birželio 23 d. - Pergalės diena
Liepos 6 d. - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.	Birželio 24 d. švenčiamos Joninės.	Birželio 24 d. - Joninės arba Vidurvasario šventė.
Rugpjūčio 15 d. - Žolinė; Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena.	Lapkričio 11 d. – Lačplešio diena. Per šią šventę pagerbiami kariai, kovoję už Latvijos laisvę.	Rugpjūčio 20 - Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Lapkričio 1 d. - Visų šventųjų diena.	Lapkričio 18 d. – Latvijos Respublikos paskelbimo diena.	Gruodžio 24-26 d. - Kūčios ir Kalėdos
Gruodžio 24-26 d. - Kūčios ir Kalėdos.	Gruodžio 24-26 d. - Kūčios ir Kalėdos.
	Gruodžio 31 d. – Naujųjų išvakarės.