Tenka pripažinti, kad mokslininkai iki šiol buvo linkę ignoruoti procesus, vykstančius pasiekus viršūnę, rašo „The Daily Mail“. Neurologas Adamas Safronas iš Nortvesterno universiteto nusprendė ištaisyti šią neteisybę ir ėmė aiškintis, kaip gi ritminga stimuliacija veikia smegenų veiklą.
Trumpai tariant, seksualinė stimuliacija neuronus veikia taip, kad mus apima savotiška transo būsena, o visa kita tuo metu blokuojama, susitelkiant vien tik į pojūčius. Orgazmo metu prarandamas sąmoningumas, nebereaguojama į garsus, kitus pojūčius ir kvapus. Joks kitas natūralus stimuliavimas negali atkurti šios koncentracijos lygio.
Orgazmas – vienas stipriausių galimų apdovanojimų
„Seksas – ne tik malonių pojūčių ir emocinio ryšio šaltinis, bet dar ir sąmonės būklę keičiantis dalykas“, – patikino A. Safronas. Norėdamas ištyrinėti šią išskirtinę transo būseną mokslininkas gilinosi į šia tema atliktus tyrimus ir literatūrą, o tada sukūrė modelį, atspindintį, kaip ritmingi sekso judesiai veikia smegenis.
Paaiškėjo, kad stimuliuojant tam tikrus nervus tam tikru būdu ir tam tikru greičiu neuronai sutelkiami, sinchronizuojama jų veikla – šis procesas pavadintas nervų sistemos pramogavimu. Galiausiai, jei stimuliacija trunka pakankamai ilgai, ši sinchronizacija smegenyse itin išplinta, todėl susitelkiame labiau nei kitomis aplinkybėmis. Šio tyrimo rezultatai galimai itin reikšmingi įvertinant tam tikrą stimuliavimo intensyvumą, „užvedantį“ orgazmo mechanizmus.
Ankstesniame A. Safrono tyrime gilintasi į nervų sistemos poveikį seksualinėms preferencijoms. Mokslininko teigimu, šie darbai yra tarpusavyje susiję, nes orgazmas – vienas stipriausių galimų apdovanojimų, taigi svarbu pirmenybę teikti tam tikroms technikoms ir įpročiams.
„Iki šio mokslinio tyrimo žinojome, kokia lemputė užsideda smegenyse, kai žmogus patiria orgazmą, turėjome daug žinių apie hormoninius ir neurocheminius veiksnius, būdingus gyvūnams, tačiau iš tikrųjų nežinojome, kodėl seksas ir orgazmas sukelia būtent tokius pojūčius, – konstatavo A. Safronas. – Šiame tyrime pateikiamos detalės, kurių anksčiau mums trūko.“
Ritmingumo reikšmė
Mokslininkas pripažįsta netikėtai nustatęs paralelių tarp orgazmo, muzikos ir šokio. Visais keturiais atvejais jutiminiai kanalai smegenyse užtvindomi ritmingais signalais. „Sinchronizacija svarbi signalams smegenyse sklisti, nes neuronus „uždegti“ pavyksta kur kas sėkmingiau, kai jie stimuliuojami pakartotinai, o pertraukėlės tarp stimuliacijų būna labai trumpos, – patikino mokslininkas. – Kitokiu atveju signalai įvertinami nepakankamai.“
„Tai privertė mane iškelti hipotezę, kad ritmingas pramogavimas – tai pirminis mechanizmas, padedantis įveikti orgazmo slenksčius“, – tyrimo rezultatais dalinosi mokslininkas. Jo teigimu, šis atliktas tyrimas gali būti naudingas siekiant pagerinti seksualinę funkciją ir raginant žmones daugiau dėmesio skirti ritmingumo aspektams sekse.
„Idėja, kad seksualinės patirtys – tai galimai savotiškos transo būsenos, labai sena; aiškėja, kad ši idėja gali būti pagrįsta moderniais neurologijos dėsniais“, – tyrimo rezultatus komentavo A. Safronas.
„Teoriškai tai gali pakeisti žmonių seksualumo vertinimą; nors žvelgiant atgal tai atrodo akivaizdu, nesitikėjau sužinoti, kad seksas labai panašus į muziką ir šokį ne tik dėl šių patirčių pobūdžio; tenka pripažinti, kad evoliucinis ritmo išlaikymo pajėgumas galimai yra savotiškas partnerio tinkamumo įvertinimas“, – samprotavo A. Safronas.
Jo teigimu, tyrimo rezultatai sutampa su daugeliui kuo puikiausiai žinomu faktu, kad ritmingas dainavimas ir šokiai – beveik universalūs poravimosi atributai, taikyti dar prieš šimtus milijonų metų Žemėje buvusių gyvybės formų.
