– Ne vienerius metus buvai žurnalistas, informacinės laidos vedėjas. Ir staiga Tavo gyvenimo kelias pasikeitė. Kas įkvėpė tokiems pokyčiams?
– Niekas neįvyksta staiga. Pokyčiams brendau 7 metus. Tiek, kiek nuo 2 kurso studijuodamas Vilniaus universitete dirbau LNK „Žiniose“. Tiesiog vieną dieną supratau, kad neišnaudoju visų savo sugebėjimų ir noriu išbandyti save ir kitose srityse, visapusiškiau save išreikšti.
Nuolatos jausdavau, kad tarsi repetuoju prieš spektaklį, kad štai jau rytoj prasidės toks mano gyvenimas, apie kokį svajojau. Bėgo metai, ir artėjant 30-mečiui supratau, kad spektaklis vyksta dabar – jau praėjo beveik 3 mano gyvenimo dešimtmečiai.
– Kodėl sportas?
– Gyvenime nieko nebūna atsitiktinio. Sportas mane lydėjo nuolatos, tačiau vieną dieną pasakiau sau, kad reikia pasikeisti iš esmės. Čia verta paminėti ir tai, kad augau labai mažame miestelye – Skuode. Būdamas vaikinas, kuris ir šoka, ir dainuoja, ir renginius veda, sulaukdavau įvairiausių įžeidžiančių komentarų. Tad ir tai paskatino iš lieso Martuko tapti atletišku Martu.
Baigėsi vakarėliai, alkoholis (nors jo ir taip mažai vartojau). Susiradau trenerį, pradėjau laikytis mitybos plano, turėjau valios, tad pokyčiai buvo matyti greitai. Kadangi nuolatos sulaukdavau žmonių prašymų patarti, ypač merginų komplimentų (šypsosi), tad nusprendžiau ne tik iš patirties dalinti patarimus, tačiau ir baigti mokslus. Tai ir padariau, įgijau europinę licenciją, gavau Lietuvos kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą, tad galiu treniruoti tiek mūsų šalyje, tiek už jos ribų.
– Ar išeidamas iš televizijos duris užvėrei visam laikui?
– Manęs visi klausia: „tai tu išeini iš televizijos, nebenori būti vedėju?“ Noriu, tai visada buvo mano svajonė. Tiesiog dabar pats kursiu laideles ir talpinsiu į internetą, kad moterys galėtų treniruotis neišeidamos iš namų. Susikūriau televiziją pats. O jeigu ateityje galėsiu prisidėti ir prie nacionalinės televizijos, man tai bus didžiulis džiaugsmas. Man didžiausias komplimentas išgirsti žmones sakant, „na tu ir drąsus“, kad žengei tokį žingsnį ir metei darbą žiniose. Tačiau visiems siūlau suprasti, gyvenimas vienas, ir būtina jame daryti tai, ką mėgsti. Netgi jeigu iki tol, kol žengsi ryžtingą žingsnį prabėgs keli dešimtmečiai.
– Kiek laiko truko, kol Tavo formos taip pasikeitė?
– Apie pusantrų metų, o jų tobulinimas truks visą gyvenimą. Sporte galioja grįžtamumo principas: netreniruosi – prarasi. Tad jeigu jau pradėjau tobulinti kūną, turiu tai daryti nuolatos. Svarbiausia, kad tai nebūtų daroma siekiant kraštutinumų. Ir dabar nesu visiškai patenkintas savo išvaizda, bet suprantu: jeigu viskas įvyktų per vieną dieną, tai ką veikčiau visus likusius metus (juokiasi).
– Tapai treneriu. Kodėl moterų treneris? Ir dar į namus…?
– Vakaruose niekam nekiltų toks klausimas. Bet suprantu, kodėl Lietuvoje į galvą jis šauna dažnam. Tiesiog mūsų šalyje tokios paslaugos dar nebuvo. Juo labiau, kad treniruoti moteris į namus važinėtų vyras. Tačiau aš nematau nieko keisto. Tiesiog moterims norint padailinti figūrą ar numesti kelis papildomus kilogramus nereikia didžiulių agregatų, tad labai patogu treniruotis namuose.
Dažna moteris užsiėmusi ne tik karjera, tačiau ir namų ruoša, tad atrasti laiko dar ir sporto salei tampa sudėtinga. Čia ir atsirandu aš (šypsosi). Jaučiau paklausą, pasiūliau paslaugą (juokiasi). Toks jau mano charakteris – rinktis sudėtingesnius ir dar neišbandytus kelius.
– Ar lengva suburti klienčių ratą?
– Kaip jau minėjau, klienčių turėjau ir anksčiau, tiesiog dabar paleidau dar ir puslapį facebooke, kuriame moterims tiek aš, tiek kiti savo srities profesionalai dalins patarimus, moterys galės treniruotis neišeidamos iš namų su manimi ir žinomomis šalies moterimis. Susidomėjimas didžiulis. Ypač dabar, kai apie savo veiklą paviešinau ne tik iš draugių lūpų į lūpas, tačiau visos šalies mastu. Skambina netgi moterų vyrai, prašydami padailinti jų mylimųjų figūras (juokiasi).
– Kokiomis savybėmis turi pasižymėti asmeninis moterų treneris?
– Moterų trenerio savybės beveik nesiskiria nuo vyrų ar mišraus trenerio. Bet koks treneris pirmiausia turi būti savo srities profesionalais, mokytis visą gyvenimą. Reikia mokėti išklausyti ir suprasti klientą, moterų treneriui šis principas galioja 10 kartų daugiau. Nes moterys daug ko nedrįsta pasakyti, su jomis reikia mokėti kalbėti švelniau, dar aptakiau išsakyti kritiką. Žinoma, moterų treneris turi būti dar supratingesnis, komunikabilesis, galinti kalbėtis įvairiomis temomis. Nes moterims dažnai reikia ne tiek kilnoti svarmenis, kiek atrasti vidinės motyvacijos, netgi išsipasakoti.
– Tavo darbas vyksta ganėtinai intymioje aplinkoje. Ar tenka pabūti ne tik kūno, bet ir sielos lavintoju?
– Su tuo intymumu reikėtų atsargiau, nes sulaukiu komentarų, kad važiuoju vos ne šokti striptizo persirengęs treneriu (juokiasi). Kaip ir minėjau, tenka būti ne tik kūno, bet ir sielos lavintoju. Dažnai girdime, kad moterys stiprioji lytis. Galiu tai patvirtinti, kai kurios mano klientės laiko visus keturis namų kampus ir dar ryžtasi keisti formas. Treniruotės metu pirmiausia koncentruojamės į darbą, tačiau prieš tai, tarpuose ir iki man išvažiuojant moterys dažnai atskleidžia įvairiausių savo gyvenimo detalių, klausia patarimų. Laikausi principo, kad treneris neturi tapti draugu, tačiau vienu ar kitu klausimu savo galimybių ribose moterims patariu.
– Ko sunkiausia išmokyti moteris, nusprendusias sportuoti?
– Nekalbėti per treniruotę (juokiasi). Iš tiesų, sunkiausia išmokyti susikoncentruoti į procesą, ir nenorėti ypač greitų rezultatų.
– Ar Tavo planuose vis dar yra grįžimas į žurnalistiką?
– Iš tiesų, aš iš jos niekur neišėjau. Mano kuriamose laidelėse, trumpuose patarimų vaizdo įrašuose man prireikia žurnalistinių įgūdžių, sukauptos patirties. Ką iš mokai, ant pečių nenešiosi, tad laikausi principo, kad viską galima suderinti. Vien tik už kadro savo noru dirbti nenorėčiau, o kaip pasisuks gyvenimas – vienas Dievas žino.
– Kaip tokius pokyčius (tiek išvaizdos, tiek karjeros, tiek gyvenimo būdo) priėmė artimiausi žmonės?
– Artimiausi žmonės taip ir vadinami, nes jie supranta bet kokius mano gyvenimo žingsnius ir didžiuojasi manimi, kad ir kokį kelią aš pasirinkčiau. Jie matė mano ašaras ir neviltį, kai nerealizuodavau savęs. Jie žinojo, kad augdamas provincijoje ir būdamas kiek netradicinis tai aplinkai vaikinas sulaukdavau ir įžeidžiančių komentarų. Tačiau, ačiū Dievui, paveldėjau tvirtą tėvo charakterį ir nepalūžau, išvažiavau ir tapau tuo, kas dabar esu. Ir labai džiaugiuosi, kad sportas man davė ne tik fizinės jėgos, tačiau ir vidinės atlaikyti bet kokias gyvenimo negandas.
– Ar teko girdėti aikčiojimų pamačius, kaip pasikeitė Tavo išvaizda?
– Žinoma. Kaip dabar pamenu, kai vienas draugas, metus manęs nematęs, pravėręs duris pasakė: „Martai, kas tau atsitiko“ (juokiasi). Ir dabar daugelis sako, kad iš pradžių netikėjo, jog man pavyks taip pasikeisti. Tiesa, artimiausi žino mano valią, tad nė akimirkai manimi neabejojo.
– Ką Tau pačiam davė šie pokyčiai?
– Sportas man pirmiausia – atsipalaidavimo būdas, treniruodamasis aš galiu pamiršti rūpesčius, išsivalyti mintis. Iš prigimties esu temperamentingas, tad sportas leido truputį racionaliau į viską reaguoti, pasitaupyti emocijas. Sportas leido pakeisti gyvenimo tėkmę, išeiti iš komforto zonos, atsikratyti kai kurių kompleksų, lydėjusių nuo vaikystės, ypač prisimenant patyčias. Žinoma, tvirtas kūnas leidžia dar labiau pasitikėti savo jėgomis. O ir balsas dabar labiau dera prie kūno (juokiasi).
– Ir... kodėl moterims reiktų rinktis asmeninį trenerį, o ne tiesiog pradėti lankyti sporto klubą?
– Visada reikia rinktis tai, ko nori ir ką leidžia galimybės. Jeigu galite sau leisti mokėti už abonenemtą ir dar treneriui, turite laiko važiuoti į sporto klubą, darykite tai. Tačiau jeigu jums svarbus jūsų laikas ir pinigai – skambinkite man ir aš su malonumu jums padėsiu pasiekti geriausių rezultatų. Kaip aš sakau savo laidelėse: „visada su Jumis ir Jūsų, Martas Kalendra“ (juokiasi).
