Kaime vasarą ramu, naktimis svirpliai groja, nėra jokios baimės.Vieną tokią tvankią naktį pabudau sukaustyta baimės.
Sapnavau savo kambarį, mačiau juodą langą, smarkiai besiplaikstančias užuolaidas. Sapne išgirdau senelio balsą (jo paties nemačiau) – jis įsakmiai man liepė uždaryti langą, tol man tai kartojo, kol aš pabudau išpilta šalto prakaito ir drebančia iš baimės širdimi.
Nežinau, kaip sugebėjau uždaryti langą, bet tikiu, kad taip senelis mane bandė nuo kažko baisaus apsaugoti.
Ryte šį nutikimą papasakojau artimiesiems ir visi buvo šokiruoti. Šeima padarė išvadą, kad vis dėlto artimieji iš anapus mus saugo. Tai buvo toks realus patyrimas, kad ir po tiek metų vis pagalvoju – „Mano gyvybei grėsė pavojus“... Daugiau senelio niekada nesu sapnavusi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pirmosiomis lapkričio dienomis kone visa Lietuva važiuoja uždegti žvakių mirusiam, tačiau širdyje visuomet gyvam artimam žmogui. Ne vienas, net ir praėjus daug laiko po skaudžios netekties, regi jį savo sapnuose, prisimena atvykęs į jo namus ar į rankas paėmęs velioniui brangų daiktą. Prašome jūsų pasidalyti pasakojimais – ar jums yra tekę susapnuoti artimuosius, kurių netekote, sapnuose iš jų išgirsti pamokymų ar patarimų?
Kviečiame pasidalyti savo istorijomis! Ar pamatyti sapne vaizdai, išgirsti patarimai buvo reikšmingi? Kaip paaiškinate tokius sapnus? O gal jokios reikšmės jiems neteikiate?
Vieno pasakojimo autoriui, kurį išrinks redakcija, padovanosime dvi knygas. Savo patirtimi kviečiame dalintis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Sapnas“ arba spaudžiant pilką mygtuką čia iki lapkričio 8 d.
