„Sukant cheminį“, neduok Dieve, garbana bus per stambi ar per smulki. Būna ir tokių piktybinių klienčių, kurios nori procedūrą pasidaryti veltui. Pavyzdžiui, kai priauginus plaukus klientė po dviejų mėnesių apsigalvojusi ateina ir reikalauja grąžinti pinigus, nes neva blogai pridėtos sruogos. Ateina jas jau išsiėmusi kitame salone ir tu net negali pamatyti, ar tikrai kažkas buvo blogai.
Po mėnesio matai tą pačią klientę, kad ji iš brunetės tapo blondine. Peršasi išvada, kad ji išsiėmė sruogas, nes užsimanė „šviesėti“, o priaugintų plaukų negalima labai šviesinti. Savo pinigų pasidarė gaila, tai sugalvojo išsireikalauti iš kirpėjos. Esmė tame, kad tokiu atveju klientas sumoka tikrai didelius pinigus, bet brangiausiai kainuoja patys plaukai, o kirpėjui už darbą lieka mažai. Taigi jei reikia pinigus atiduoti klientui, vadinasi, iš savo kišenės turi sumokėti už klientės kaprizus.
Jeigu kirpėjas dirbtų 8-17 val. ir turėtų 1 val. pietų pertrauką, jis uždirbtų tik mokesčiams. Kirpėjo, kuris daug uždirba, valandos nenormuotos. Vienas klientas nori susitikti 7 val. ryte, kitas – 20 val. plaukus dažyti. Būna, dirbi po 12 ar 14 valandų. Apie pietų pertrauką net nesvajok. Pamiršti ne tik vandens atsigerti, bet ir į tualetą nueiti. Tada taip, uždirbi daug (kam kiek daug – atskira tema).
Neužtenka skaičiuoti, kad klientas sėdėjo pas mane 30 min., aš paėmiau 10 eurų, dirbau 10 val., vadinasi, uždirbau 200 eurų. Į tas pačias darbo valandas įeina dokumentų pildymas, darbo vietos, įrankių, patalpų valymas, kai nėra klientų. Jeigu patalpas valo valytoja, jai taip pat reikia mokėti pinigus. Nepaisant to, kad patalpas valo valytoja, baigus darbą dar užtrunku apie 30-40 min., kol apsitvarkau, sudėlioju viską į vietas. Reikia patikrinti ir užsisakyti priemones, įrankius, kurių reikia, kai juos atveža, sudėlioti į vietas taip pat užtrunka. Taigi ne visas darbe praleistas laikas yra apmokamas.
Kalbant apie šeštadieninius „didelius uždarbius dirbant pusę dienos“, reiktų pabrėžti, kad viskas tik taip gražiai atrodo. Pavyzdžiui, ateina išsimiegoję jaunuoliai užtinusiomis akimis 16 val. šeštadienį į kirpyklą. Aš sakau: „Mes jau nedirbam“, o jie man sako: „Tai ko taip trumpai dirbat?“. Tai kaip man jiems paaiškinti, kad aš dirbau nuo 4 val. ryto (arba nakties), vadinasi, kėliausi 3.20 val. Aš jau dirbau 12 val. ne nuo 8 iki 20 val., bet nuo 4 iki 16 val. Aš jau nebepavelku kojų, o dar namo grįžti reikia. Žinoma, kaimynams ir klientams atrodo, kad aš dirbau tik pusę dienos. Nekalbant apie tai, normalūs žmonės šeštadieniais nedirba ir išsimiegoję nori kažką veikti, o aš – kaip zombis.
Vasarą visi draugai kažkur važiuoja penktadienio vakarą ir grįžta sekmadienį. Mūsų šeima mano dėka gali važiuoti tik šeštadienį vakarop, nekalbu apie tai, kad aš būnu leisgyvė. Visos šventės, gimtadieniai, kelionės vyksta taip pat. Žinoma, tu gali dirbti nuo pirmadienio iki penktadienio 8-17 val. – šitos kirpėjos neuždirba nieko, nes darbas vyksta tada, kai kiti žmonės nedirba, tai yra po 16 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis. Pamiršk Naujų Metų, Kalėdų ar Valentino dienos šventimą užsienyje, jeigu nori užsidirbti. Taip pat pamiršk bet kokias atostogas, jeigu nori užsidirbti, nes atostoginių dirbantiems pagal verslo liudijimą taip pat niekas nemoka. O visus mokesčius visus (kaip aprašyta anksčiau) mokėti turi. Nedirbi – neuždirbi.
Kad kirpėjas daug uždirbtų, turi būti arba tiesiog sugebantis bendrauti arba būti lankęs gerus psichologinius bendravimo kursus (kas irgi kainuoja nemažai laiko ir pinigų), kadangi žmonės skirtingi, su jais reikia ir skirtingai bendrauti. Yra intravertai, ekstravertai, melancholikai, cholerikai, sangvinikai ir t.t. Būna, ateina tiesiog nusiteikę priešiškai ir pikti „ant viso pasaulio“.
Dar yra toks puikus dalykas kaip vaikų kirpimas. Nors tėvams atrodo, kad tai turėtų kainuoti pigiau, kainuoja tiek pat, bet iš tikrųjų turėtų kainuoti brangiau. Reikalingos specialios žirklės bukais, apvaliais galais, vaikiškos pelerinos (mažesni kaklai, nekalbant, kad gal ir su paveiksliukais), spec. kėdutės. Tai dar ir laiko reikia daugiau, nes retas sėdi taip ramiai kaip suaugęs. Gerai, jeigu atveda nerėkiantį. Dažnai dar užtrunki, kol įkalbi jį atsisėsti į kėdę, kad leistų kirpti. Galima kalbėti apie kirpėjo darbo baisybes ir išlaidas be galo, be krašto...
Ir baikite pykti ant kirpyklų savininkų. Jie suteikia darbo vietą, stogą virš galvos kirpėjai ir jos klientams. Patalpos irgi kainuoja. Būkite jūs (visi tie, kurie piktinasi) tais patalpų savininkais ir tais kirpėjais, kurie neatlygintinai leisite naudotis patalpomis ir neatlygintinai aptarnausite klientus. Dar galite įkurti įmonę, kurioje pusvelčiui kirpsite ir mokėsite geras algas kirpėjams, gal jums byrės pinigai iš dangaus.
Oi! Kaip aš čia baisiai prirašiau! Žinote, kadangi aš labai myliu savo darbą, man nieko nėra baisaus ir neįmanomo, tiesiog kai žmonėms atrodo, kad mes nieko neveikiam, neturim jokių išlaidų susijusių su darbu ir mums byra pinigai iš dangaus, pasidaro nuoširdžiai pikta.
Dar kartą palinkėsiu visiems dirbti tai, ką mėgsta daryti, ir neskaičiuoti svetimų pinigų, tada gyvenimas bus mielesnis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Kreipiamės į kirpyklose, grožio salonuose dirbančius specialistus ar šiuos profesionalus pažįstančius žmones – sugriaukite ar patvirtinkite paplitusią nuomonę, kad jūsų darbas itin gerai apmokamas? Ar iš tiesų verta rinktis šią specialybę ir tikėtis didelio atlygio? Kokios neigiamos tokio darbo pusės? Papasakokite, kaip iš tiesų atrodo jūsų darbas! Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Specialistas“.