Tačiau keičiantis padangas rudenį, svarbu pagalvoti ne tik apie tai, kaip greičiausiai ar pigiausiai jas pasikeisti, bet ir apie tai, kaip vėliau, šalčiausiomis žiemos dienomis su naujomis padangomis teks važinėtis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Į klausimus, kokios būna bei kuo tarpusavyje skiriasi žieminės padangos, ar verta jas pakeisti universaliomis (demisezoninėmis) ir kaip neapsirikti renkantis padangas visam žiemos sezonui, atsako autoservisų „Melga“ padalinio vadovas Andžejus Ostrovskis.
3 žieminių padangų tipai
Lygindamas skirtingus žieminių padangų tipus, A. Ostrovskis pabrėžia, kad be šių tipų daugiau neegzistuoja jokie tarpiniai arba mišrūs padangų modeliai. Ekspertas pataria atkreipti dėmesį į tai, kad jei perkant žiemines padangas yra siūloma įsigyti „itin palankias Lietuvos keliams“ padangas arba mišrias, maišytas – greičiausiai tai tėra apgavystė.
„Žieminės padangos būna trijų tipų: minkšto (šiaurinio tipo) mišinio, kieto (europinio) mišinio ir dygliuotosios. Neegzistuoja tarpinių, vidutinio kietumo mišinių arba specialiai pritaikytų lietuviškai žiemai padangų – visa tai yra tik nesąžiningų pardavėjų triukai, kurie yra naudojami siekiant paspartinti kliento apsisprendimą arba įgyti tariamą pranašumą prieš konkurentą.
Bet kuris pardavėjas privalo išlikti sąžiningas pirkėjo atžvilgiu, privalo nuodugniai paaiškinti skirtumus tarp minkštų, dygliuotų ir kieto mišinio padangų ir pasiūlyti būtent tam klientui tinkamą produktą“, – perspėja A. Ostrovskis.
Tuo metu renkantis padangas tarp šių trijų tipų, pasak eksperto, svarbiausia yra atsižvelgti į kelius, kuriais ketinama važinėti.
„Nėra idealaus produkto – kiekvienas padangų tipas turi savų privalumų ir savų trūkumų. Vairuotojui, eksploatuojančiam savo automobilį keliuose su kieta, geros kokybės kelio danga, tikrai nereikalingos minkštos arba dygliuotos padangos, kadangi jos dažniausiai pasižymi prastesnėmis stabdymo bei valdomumo savybėmis esant aukštesnei temperatūrai, ypač ant šlapios kelio dangos. Tuo metu vairuotojui, važinėjančiam prasčiau prižiūrimais keliais, gali pritrūkti kietesnių padangų savybių, tad jam rekomenduotina rinktis minkšto mišinio padangas“, – lygina A. Ostrovskis.
Jis siūlo dygliuotąsias padangas naudoti kaimo vietovėse, kur dažnai pasitaiko slidaus, suvažinėto sniego ir ledo arba gyvenantiems namuose su itin prastai prižiūrimais kiemais. Kita vertus, anot eksperto, nereikėtų pamiršti, jog nuo kaimyninės Lenkijos ir piečiau, naudoti dygliuotąsias padangas draudžiama, tad planuojantiems keliones į tą pusę, vertėtų jų atsisakyti.
Demisezoninių padangų pinklės
Galvojančius šią žiemą rinktis demisezonines padangas, ekspertas ragina nepamiršti, kad universali padanga negali padengti visų temperatūros svyravimų, pasitaikančių mūsų klimato juostoje. Tokios padangos, dėl savo mišinio bei protektoriaus savybių, puikiai veikia esant vidutinėms oro sąlygoms, t.y. nuo -5C iki +10C, tačiau nei žiemą, nei vasarą jos neužtikrins tinkamo sukibimo, o esant aukštai kelio dangos temperatūrai, pastebimai greičiau dėvėsis.
„Žieminė padanga paprastai yra gaminama panaudojant minkštesnio mišinio gumą bei turi daugybę įpjovų (lamelių), kurios tandemu veikia sukuriant didesnį sukibimą valdant automobilį ant slidžios dangos, kas žiemą yra itin svarbu. Tuo metu vasarinė padanga veikia visiškai atvirkštiniais principais: jos kubeliai yra didesni, guma kietesnė, o tai ypač teigiamai atsiliepia valdant automobilį vasarą. Iš to kyla klausimas: ar guma gali suminkštėti žiemą esant žemai oro temperatūrai ir sukietėti vasarą, kai reikia maksimalaus standumo?“, – retoriškai klausia A. Ostrovskis.
Pasak eksperto, jei demisezoninės padangos būtų demisezoniniai batai, jais avėdamas žmogus geriausiu atveju žiemą nukulniuotų nebent trumpus atstumus, tad lygiai tokia pati situacija yra ir su tokio tipo padangomis. Be to, pasak A. Ostrovskio, daugybe testų jau įrodyta, kad žieminės padangos, važinėjant žieminėmis sąlygomis, yra pranašesnės, lyginant jas su universaliomis.
Kaip žinoti, ar padanga – gera?
„LR KET skelbia, kad žiemines padangas galima eksploatuoti tuo atveju, jei jų protektoriaus gylis – ne mažiau nei 3 mm, o tuo metu dauguma gamintojų rekomenduoja, kad žieminės padangos protektorius būtų ne mažesnis nei 4-5 mm“, – primena A. Ostrovskis.
Jei vairuotojui kyla abejonių dėl padangų tinkamumo eksploatacijai, paprasčiausias būdas, anot eksperto, yra parodyti jas profesionalui. Asmuo, išmanantis apie padangas, įvertins ne tik jų protektoriaus likutį ar amžių, bet ir gumos struktūros pakitimus. Kita vertus, jei tokių galimybių nėra, vairuotojas tam tikrus dalykus gali sužinoti ir pats.
„Rekomenduočiau kelis pagrindinius žingsnius vairuotojui, neturinčiam galimybių apsilankyti servise. Visų pirma, vertinant protektoriaus likutį, patogu pasinaudoti 2 Eur moneta. Pastačius monetą tarp protektoriaus kubelių – neturi matytis balto apvado.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į padangos pagaminimo datą, nes guma turi tendenciją senti ir prarasti elastingumą, ypač jei yra sandėliuojama netinkamomis sąlygomis.
Ir trečiasis faktorius, rodantis padangos netinkamumą, yra tiek smulkūs, tiek stambesni gumos suaižėjimai, į kuriuos visuomet būtina kuo greičiau atkreipti dėmesį“, – apibendrina A. Ostrovskis.
