Rokas sutiko pasidalinti su DELFI savo ekstremalios kelionės įspūdžiais.
Po 2014 metų kelionės aplink Lietuvą su dviračiais, nusprendžiau pratęsti savo tradiciją – pamatyti įdomias vietas ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Šiais metais keliauti po Europą autostopu paskatino idėja – aplankyti netikrą brolį, kurio gyvenime niekad nesu matęs, kuriam 46 metai ir kuris šiuo metu gyvena Italijoje.
Autostopu vykau į Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją, Vengriją, Kroatiją, Slovėniją, Italiją. Susitikau ne tik su žmonėmis iš Europos, bet ir iš viso pasaulio.
Prieš kelionę susidėliojau maršrutą, įdomiausias Europos vietas, beveik viską pavyko išpildyti, tik dalelė procento buvo ne pagal planą. Negalėjau visų daiktų susidėti į kuprinę, todėl teko kai ko atsisakyti, pavyzdžiui palapinės, maisto viryklės ir kitų daiktų.
Keliaudamas landžiojau po nežinomas, apleistas vietas, aukštus pastatus, slaptas istorines vietas.
Pagal savo sudėliotą planą, į kelionę turėjau leistis iškart po abitūros egzaminų, bet paskutinę minutę planai pasikeitė, todėl mėnesiui teko kelionę atidėti. Ir nutiko taip, kad leidausi į kelionę likus dienai iki diplomo gavimo. Teko sutrumpinti kelionę nuo 3 iki 2 mėnesių.
Turėjom vykti dviese su draugu, bet jo šeimoje kilo problemų, todėl likau vienas. Aišku, mama jaudinosi, nenorėjo išleisti, bet nepasidaviau, įtikinau, kad viskas bus gerai, kad nuolatos palaikysiu ryšį su ja ir išvykau.
Iki šiol neturėjau jokios keliavimo patirties, visgi ryžausi šiam iššūkiui.
Būdamas visiškai „žalias“ tranzavimo srityje, padariau klaidą, ėjau tranzuoti prie kelio, kur nėra vietos sustoti automobiliams.
Iš viso įlipau į 120 skirtingas transporto priemones, unikaliausia transporto priemonė buvo traktorius. Sėdėjau traktoriaus priekaboje su krūva plytų.
45 transporto priemonės, kurias sudarė mokami dalykai, pavyzdžiui, autobusai, metro, tramvajai ir kt.
Kelionės pradžioje daugiausiai miegodavau lauke be palapinės, vėliau išsiaiškinau Courchsourfing programėlės sistemą ir pradėjęs ją naudoti, pritaikiau Austrijoje. Taip pat apsilankiau pas pažįstamus, dar ir facebook draugai mane priimdavo miegoti pas save.
Buvo dienų, kuomet netikėtai ar visiškai atsitiktinai sutikdavau žmonių, kurie priimdavo pas save nakvoti.
Didžiausias atstumas, kurį teko sukarti, buvo apie 290 km. Su viena prabangia mašina, kuri vežė nuo Austrijos sostinės – Vienos iki Budapešto. Buvo siaubinga kelionė, nes vairuotojas rumunas viršijo 200 km/h greitį, buvo labai daug momentų, atrodė, jog tuoj įvyks avarija.
Mano kelionė truko 64 dienas, tris-keturis kartus po parą nemiegojau. Pirmoji bemiegė naktis buvo Varšuvoje – Pruškove, kur apstu mafijos.
Buvo linksmas ir juokingas momentas, kai sustojo taksi ir vairuotojas sutiko nemokamai pavėžėti apie 1,5 km.
Lenkijoje buvo smagu ir netikėta, kai sušlapęs ir sušalęs glaudžiausi didelėje parduotuvėje, o ten užėję trys alpinistai pasiūlė nakvynę viešbutyje, kur buvo jie apsistoję. Davė pavalgyti ir šiltą nakvynę. Kitą dieną pavežė į gražią, bei įžymią parko vietą, kur aš galėjau miegoti (staiga padovanojo man hamaką) Čekijoje. Pasilikau ten miegoti tarp stačių akmenų, tyro ežero.
Kelyje buvau sutikęs ir savo likimo draugų – kurčiųjų.
Prieš kelionę turėjau pasiėmęs šiek tiek grynųjų, tačiau kelionės metu sutikau daug gerų žmonių, kurie mane parėmė. Į dauguma muziejų, televizijos bokštų mane įleido nemokamai.
Man buvo nepamirštamas dalykas, kai patekau į Vaivorykštės susitikimus (Rainbow Gatherings). Labai buvau nustebęs, nes ten slaptos vietos, kur neegzistuoja pinigai, taisyklės ir technologijos, visi vegetarai bei veganai. Nevaržo nei materialaus pasaulio rūpesčiai, nei drabužiai. Mes kaip broliai ir seserys, padedame vieni kitiems, yra gaminamas maistas. Aplinka labai draugiška.
Viena man labiausiai įsimintinų kelionės akimirkų buvo Italijoje, kai slovėnas pavežė mane iki tos vietos, kur man reikia, jis ne tik davė pinigų, bet ir atgal parvežė 300 km.
Šioje kelionėje buvo ir nelaimingų akimirkų, kai šuo įkando į kaklą, suskilo telefono stiklas, sugedo baterija, kelių kartų nemiegojau visą dieną, vos nepervažiavo manęs tramvajus, pamečiau kai kuriuos daiktus. Nelaimingi dalykai nutiko būnant aukštai kalnuose, užblokavo banko korteles, sulūžo atminties kortelė, turėjau ant kojų daug nuospaudų ir mano plaukai virto dredais, ne kartą stabdė policija, nakvodamas pas žmones jų namuose pamačiau skorpioną.
Ši kelionė turėjo tiek pliusų, tiek minusų, bet ji man buvo pati nerealiausia. Daug bendravau, susipažinau su skirtingų šalių patiekalais, kultūra, žmonėmis, dalinomės suvenyrais, na, o dabar turiu kontaktus žmonių, su kuriais ateityje galbūt dar susitiksime.
Paskutinę dieną buvo netikėtumas, kai aš tranzavau, o mane pamatė pravažiuojantis draugas ir jis parvežė iš Kauno į Klaipėdą.
Prieš kelionę turėjau pasiėmęs šiek tiek grynųjų, bet labai daug žmonių parėmė, davė daug ką, todėl grįžęs į Lietuvą su savim teturėjau tik vieną eurą iš rėmimo.
Po kelionės mano gyvenimas pasikeitė, jaučiuosi suaugęs, subrendęs ir trokštantis naujų įspūdžių. Dažniausiai žmonės mane vadina bepročiu drąsuoliu, turbūt aš toks ir esu.
Pasakojimą iš gestų kalbos į lietuvių kalbą išvertė ir užrašė Ramunė Triušytė ir Simona Rimkutė.
Galite sekti Roko naujienas facebook.
