Leidinyje „Darbo užmokesčio struktūra 2014“ skelbiama tik kas ketverius metus paviešinama informacija apie atskirų profesijų darbo užmokesčius „ant popieriaus“.
Iš jų galima susidaryti įspūdį apie tai, ar jūsų gaunamas atlyginimas yra adekvatus, lyginant su kitų tos pačios profesijos darbuotojų algomis.
2014 metais vadovai per mėnesį vidutiniškai uždirbo 1214,9 euro, specialistai – 865 eurus, technikai ir jaunesnieji specialistai – 680,8 euro neatskaičius mokesčių.
2014 metais mažiausiai vidutiniškai uždirbo nekvalifikuoti darbininkai – 401,4 euro, bei paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai – 448,9 euro. Jų darbo užmokestis buvo atitinkamai 42,4 ir 35,6 proc. mažesnis nei vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje.
Verta pastebėti, kad 2014 metais atlyginimai Lietuvoje augo 4,8 proc., o 2015 metais dar 5,4 proc, todėl šiandieninės algos gali būti kiek didesnės nei rodo 2014 metų Statistikos departamento duomenys.
Atskirų profesijų algos
Vadovų kategorijoje daugiausiai uždirbo finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai (2224,1 euro) bei informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai (1786,7 euro). Mažiausiai – restoranų vadovai (574,1 euro neatskaičius mokesčių).
Tarp specialistų didžiausias darbo pajamas gavo gydytojai (1453,6 euro) ir programinės įrangos kūrėjai (1418,8 euro). Mažiausi atlyginimai teko dietistams ir mitybos specialistams (509,1 euro).
Iš technikų ir jaunesniųjų specialistų smarkiai išsiskyrė orlaivių pilotų ir kitų giminiškų profesijų atstovai su 3178,9 euro algomis neatskaičius mokesčių. Antroje vietoje buvo laivų mechanikai (1154,2 euro), o mažiausiai uždirbo jaunesnieji socialiniai darbuotojai (404,8 euro).
Įstaigų tarnautojų kategorijoje didžiausias algas gavo transporto (830 eurų) ir statistikos, finansų, draudimo tarnautojai (722,1 euro), o paštininkai ir kiti panašių profesijų atstovai uždirbo mažiausiai (376,3 euro prieš mokesčius).
Paslaugų sektoriuje didžiausiu atlyginimu galėjo pasigirti kelionių palydovai (956,3 euro) ir policijos pareigūnai (830,2 euro), kai kioskų ir turgaviečių pardavėjai tenkinosi 292,7 euro atlyginimais.
Tarp kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų daugiausiai uždirbo informacinių technologijų ir ryšių sistemų įrengėjai bei taisytojai (812,8 euro). Vidutinį 786,2 euro atlyginimą gavo pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai. Mažiausiai šioje kategorijoje uždirbo siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai (401,8 euro).
Iš įrenginių ir mašinų operatorių bei surinkėjų didžiausias algas gavo gręžinių gręžėjai ir giminiškų profesijų darbininkai (1042,2 euro). Nedaug atsiliko lokomotyvų mašinistai su 1035,8 euro. Mažiausiai teko siuvimo ir siuvinėjimo mašinų operatoriams su 422,3 euro.
Nekvalifikuotų darbininkų kategorijoje daugiausiai uždirbo pakuotojai rankomis – 512,9 euro. Krovikai gaudavo 496,1 euro „ant popieriaus“. Kukliausia alga teko virtuvės pagalbininkams (344,8 euro).
DELFI publikavo grafikus, kuriame matyti, kiek 2014 m. uždirbo įvairių sričių vadovai ir pavaldiniai Lietuvoje. Kviečiame jus savo atlygį palyginti su nurodytais atlygiais – ką pastebėjote, ar jūsų, kolegų algos didesnės ar mažesnės, nei nurodyta, ar labai pasikeitė per dvejus metus? Gal esate vadovas ir galite pasidalyti mintimis, kad šios pareigos nebūtinai reiškia didžiulį atlyginimą?
Atverkite piniginę ir parodykite – kiek gi iš tiesų uždirba vadovai ir pavaldiniai Lietuvoje? Kokias pareigas, jūsų manymu, šalyje užimti verta labiausiai? Koks atlygis jus tenkintų?
Jūsų minčių lauksime el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Atlyginimas“!
