Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sako manąs, kad, lyderiaujant tiek TS-LKD, tiek LVŽS, užsienio ir saugumo srityse pokyčių turėtų būti bene mažiausiai. Nepriklausomai nuo to, kokia koalicija susiformuos, šiose srityse LVŽS neturi ryškių asmenybių, išskyrus buvusį ambasadorių Petrą Vaitiekūną, todėl greičiausiai vadovauti Krašto apsaugos ministerijai (KAM) ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) paliktų partneriams – Lietuvos socialdemokratų partijai arba TS-LKD.
„Pirmuoju atveju galima tikėtis nebent asmenybių kaitos KAM, tačiau tai nepakeistų bendros pozicijos saugumo klausimais. Jei vyriausybėje dalyvautų TS-LKD, tuomet galime matyti tokią pat strateginę liniją, tačiau galbūt su kai kuriais niuansais.
Pavyzdžiui, jei URM imtų vadovauti Žygimantas Pavilionis, būtų tikėtina, kad dar intensyviau būtų mezgami ryšiai su JAV, litvakais ir retorika Rusijos atžvilgiu būtų dar vienu kitu tonu stipresnė. Tačiau tai iš esmės nekeičia pagrindinio vektoriaus. Manau, saugumo ir užsienio politika pastaruoju metu buvo vykdoma išties profesionaliai, todėl radikalių pokyčių ir nereikia“, – kalba politologas.
A. Krupavičius: „valstiečiai“ turėtų daug ambicijų keisti mokesčių sistemą
Savo ruožtu Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas A. Krupavičius pažymi, kad pokyčių tikrai bus valdančiąją koaliciją vedant tiek TS-LKD, tiek LVŽS, tačiau taktikos bus skirtingos.
„Tikėtina, kad LVŽS bus nuosaiki, labiau įsiklausanti. Su TS-LKD permainų retorikos girdėsime tikrai labai daug, bet ar bus stengiamasi įsiklausyti, ką mano kiti apie siūlomas permainas, yra labai daug abejonių“, – sako pašnekovas.
Politologas pastebi, kad LVŽS yra ekonomistas Stasys Jakeliūnas, kuris bandė mokesčių reformos kontūrus brėžti dar būdamas Algirdo Butkevičiaus vyriausybės patarėju, todėl ši partija gali turėti nemažų ambicijų keisti Lietuvos mokesčių sistemą.
„Dirbant A. Butkevičiaus vyriausybėje, jam nepavyko įdiegti mokesčių reformos, tačiau LVŽS ambiciją keisti mokesčių sistemą tikrai turės, o jos kryptis bus didesnis mokesčių sistemos progresyvumas.
TS-LKD parengė labai išsamią programą, tačiau problema ta, kad jie visuomet tiki turintys galutinės tiesos monopolį, kitos nuomonės nesugeba girdėti. Jei permainos bus daromos tokia dvasia, jos ves į niekur, rezultatai bus priešingi, nei laukiama“, – kalba A. Krupavičius.
Turi išskirtinį planą šalies saugumui
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako esąs už dabartinės užsienio politikos tęstinumą. Tačiau politikas pažymi, kad partijos pozicija dėl Astravo atominės elektrinės yra kietesnė nei dabartinių valdančiųjų. Taip pat LVŽS vykdytų šiek tiek aktyvesnę politiką derybose su ES dėl dalykų, susijusių su Lietuvos ekonominiais interesais. Pasak R. Karbauskio, kartais atrodo, kad mūsų derybininkai nelabai derasi.
„Dėl valstybės saugumo – jei kalbėtume apie krašto apsaugą, mes vieninteliai pasisakome už tai, kad rezervą turėtume ruošti visuotinai. Tai daryti reikėtų įtraukiant rezervo rengimą į aukštųjų mokyklų studijų programas, vienodai merginoms ir vaikinams.
Manau, kad nerastume merginos ar vaikino, kurie nenorėtų išmokti naudotis ginklu, kitų dalykų. Taip mes labai sustiprintume krašto apsaugą. Kviesti šauktiniais siūlome tuos, kurie neina mokytis“, – LRT.lt sako LVŽS pirmininkas.
Pašnekovas taip pat pažymi, kad partija turi kompleksinį sprendimą, kaip reikia pertvarkyti mokesčių sistemą, didinant pajamų mokestį, mažinant kitus, kad žmogus pats žinotų, kiek jis sumoka valstybei.
„Tokiu būdu siekiame mažinti vokelių kultūros apraiškas“, – komentuoja R. Karbauskis.
Ruoša naujų vėjų saugumui, mokesčiams ir užsienio politikai
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad partija turi daug idėjų dėl permainų. Pasak jo, užsienio politikoje pagrindinis dėmesys turės būti skiriamas dvišalei politikai.
„Kalbant apie Lino Linkevičiaus, dabartinės vyriausybės užsienio politiką, daugiausia matomas veikimas daugiašaliu pagrindu – per ES, Jungtines Tautas. Šiek tiek buvo apleisti anksčiau plėtoti mūsų santykiai su Lenkija, Baltijos, Skandinavijos valstybėmis. Aš manau, kad mums juos tikrai reikia atnaujinti, nes tai svarbu ir mūsų ekonominei gerovei, investicijų pritraukimui, ir, žinoma, nacionaliniam saugumui“, – LRT.lt teigia G. Landsbergis.
Mokesčių politikoje, pasak TS-LKD lyderio, partija yra numačiusi keletą pakeitimų, vienas kurių yra siejamas su neapmokestinamųjų pajamų dydžiu (NPD).
„Turėtume nuosekliai pereiti prie sistemos, kai NPD būtų skaičiuojamas ne tik nuo gyventojų pajamų mokesčio, o nuo visų jo pajamų. Tai reiškia, kad labiausiai skurstantys, bet dirbantys žmonės pajustų teigiamą to įtaką.
Dėl mokesčių skaidrumo ir šešėlio mažinimo mes siūlėme ir įgyvendinsime mokesčių perskaičiavimą taip, kad nebeliktų darbdavio mokesčių dalies, ta dalis būtų indeksuojama į atlyginimus. Fiziškai niekas nepasikeistų, tačiau tokiu būdu galėtų būti daromas didesnis spaudimas darbdaviui nemokėti algos vokelyje“, – sako TS-LKD pirmininkas.
Kalbėdamas apie saugumą, pašnekovas teigia, kad 2018-aisiais 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) jau turėtų būti skiriama krašto apsaugai. Tačiau, pasak G. Landsbergio, esminė kaita turėtų vykti viešųjų pirkimų sistemoje KAM.
„Turėtume jungti kariuomenės pirkimus su KAM pirkimais, skaidrinant sistemą, labai aiškiai numatant atsakomybę, galbūt Viešųjų pirkimų tarnyboje netgi steigiant atskirą skyrių, kuris tikrintų KAM pirkimus“, – pažymi konservatorių lyderis.
