Partijos kongresas, kuriame bus renkamas nuolatinis vadovas, įvyks gruodžio 10 d.
R. Žemaitaitis sako, kad jeigu rinkimai antrajame ture susiklostys sėkmingai (į antrą turą patekę partijos atstovai nugalės), tuomet jis svarstys galimybę kelti savo kandidatūrą į nuolatinius pirmininkus.
„Jei rinkimai bus sėkmingi ir aš tikrai įrodysiu, kad gali mūsų penki Seimo nariai laimėti (vienmandatėse apygardose - DELFI), tai aš sieksiu pirmininko posto", - teigė R. Žemaitaitis.
R. Žemaitaitį į laikinuosius pirmininkus pasiūlė R. Paksas, sprendimas, kaip teigia politikai, priimtas vienbalsiai.
Klausiami apie jungimąsi su fiasko patyrusia Darbo partija, „tvarkiečiai" tokios perspektyvos kratėsi. R. Paksas teigia, kad ant to paties grėblio nelipama.
2014 m. Seimui svarstant rezoliucijos projektą dėl padėties Ukrainoje, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Žemaitaitis pasiūlė iš rezoliucijos išbraukti žodžius, kad Lietuvos Seimas nepripažįsta referendumo dėl Krymo atsiskyrimo nuo Ukrainos.
Jis taip pat siūlė, kad į valdžios formavimą Ukrainoje būtų įtraukti ir prorusiškų jėgų atstovai, kaip opozicija buvo sutarusi su buvusiu prezidentu Viktoru Janukovyčiumi prieš jam pabėgant iš šalies.
R. Žemaitaitis taip pat laikėsi pozicijos, kad Rusijos surengtas referendumas Kryme buvo teisėtas.
„Dėl referendumo nusprendė būtent Krymo gyventojai – Krymo parlamentas, kuris yra teisėtai išrinktas“, - DELFI tuomet sakė R. Žemaitaitis.
Tais pačiais metais R. Žemaitaitis Ekonomikos komitete verslininkus pavadino chamais.
„Niekada nei iš Laisvosios rinkos instituto, nei iš kitų verslo asociacijų neišgirstu argumentacijos dėl pačių verslininkų nesąžiningumo. Galiu pasakyti, kad didžioji dalis Lietuvos verslininkų yra chamai, nes šiandien jie siurbia Europos Sąjungos, valstybės biudžeto pinigus, darbuotojai pas juos oficialiai dirba „ant minimumo“, o visa kita gauna juodai. Palaukite, kodėl jūs apie tai nekalbate? Kodėl nekalbate apie „patentininkų“ daromą žalą?“ - komiteto posėdyje tvirtino jis.
Tačiau būtent R. Žemaitaitis pasipriešino „Drąsos kelio“ atstovų – Valdo Vasiliausko ir Povilo Gylio – įtakos augimui „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje, prieštaravo, kai buvo surengtas piketas prie prokuroro Irmanto Mikeliono namų.
DELFI primena, kad Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje vos perkopė 5 proc. barjerą ir surinko 5,33 proc. balsų. Dar 5 politikai yra išėję į antrą turą vienmandatėse apygardose.
R. Paksas negalėjo vesti partijos rinkimuose, mat Seimas nėra pakeitęs Konstitucijos taip, kad iš prezidento pareigų apkaltos tvarka pašalintas asmuo galėtų dalyvauti Seimo rinkimuose. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) yra konstatavęs, kad visą gyvenimą trunkanti bausmė, neleidžiant R. Paksui dalyvauti ne tik prezidento, bet ir Seimo rinkimuose, yra neproporcinga.
„Tvarka ir teisingumas" pastaruoju metu turi teisinių bėdų: partijai pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Šioje byloje figūruoja tokios asmenybės kaip prodiuseris Rolandas Skaisgirys, „tvarkietis“ Rimas Antanas Ručys, buvęs vidaus reikalų viceministras Algimantas Juocevičius, buvęs vidaus reikalų ministro patarėjas Ervinas Raistenskis.
Kitoje byloje figūruoja pats R. Paksas ir „Lietuvos ryto“ akcininkas Gedvydas Vainauskas.