Klausiami apie galimas koalicijas, respondentai dažniau minėjo norintys tokios pat koalicijos, kaip dabar, arba panašios. Šiuo metu koaliciją sudaro socialdemokratai, Darbo partija bei Tvarka ir teisingumas. Antroji pagal populiarumą – socialdemokratų ir valstiečių žaliųjų koalicija.
Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ rugsėjo 19-27 dienomis atlikus gyventojų apklausą.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad vertinant reitingus labai svarbu trajektorija – ar ji eina aukštyn, ar žemyn. Socialdemokratų reitingai po truputį vis mažėja, tuo metu valstiečių žaliųjų ir konservatorių – šiek tiek auga.
„Apibendrinus visų visuomenės nuomonės tyrimų agentūrų rezultatus, visų trijų pirmųjų partijų galimybės prieš rinkimus daugiamandatėje apygardoje praktiškai yra vienodos, bet socialdemokratai turėtų sunerimti, nes jų trajektorija pastaruosius pusę metų yra aiškiai žemėjanti. Kai valdančiosios partijos reitingas yra labai panašus į opozicinių partijų, kyla nemažas pavojus prarasti pirmąsias pozicijas. Lietuvos balsavimo dinamika tokia, kad valdžia paprastai baudžiama. Tai socialdemokratams prastas ženklas", - teigia politologas.
Žemėjantis reitingas nėra geras ženklas dėl to, kad rinkimų metu kartais veikia ir vadinamasis laimėtojo sindromas: abejojantys rinkėjai renkasi balsuoti už tikėtiną laimėtoją. Jei politinė jėga nesugeba įtikinti neabejotinai pasieksianti pergalę – gali būti sunku pritraukti tokių rinkėjų.
Pasak M. Jastramskio, socialdemokratai atotrūkį praranda dėl negebėjimo tinkamai atsakyti į Vyriausybę krečiančius skandalus ir dėl Darbo kodekso priėmimo.
„Manau, kad priimdami prieš rinkimus Darbo kodeksą socialdemokratai gerokai sumažino savo galimybes laimėti", - teigia M. Jastramskis.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis sako, kas socialdemokratus puola visi – ir žiniasklaida, ir opozicija, tad reitingai natūraliai žemėja.
„Tokia trajektorija paaiškinama nuolatiniu socialdemokratų atakavimu. Jis buvo daug intensyvesnis nei konservatorių atžvilgiu, praktiškai nebuvo jokių atakų, nukreiptų į valstiečius ir žaliuosius. Taigi mes turime stebėtis ne tuo, kad socialdemokratų reitingas šiek tiek nukrito, o tuo, kad jie sugebėjo atlaikyti atakas iš žiniasklaidos ir oponentų", - aiškino L. Bielinis.
Kas nutiko pastaruoju metu:
- Atmestas prezidento veto ir priimtas naujas Darbo kodeksas (rugsėjo 14 d.);
- Krašto apsaugos sistemą sukrėtė „auksinių šakučių" skandalas (Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimas išplatintas rugpjūčio 30 d.);
- Premjeras prabilo apie nepatenkinamus santykius su prezidente Dalia Grybauskaite (rugsėjo 5 d.) ir paskelbė, kad jam išvykus atostogų buvo organizuojamas „pučistinis perversmas" (rugsėjo 12 d.);
- Prekybos centrai iš visų alkoholio pirkėjų nuo rugsėjo pradžios ėmė reikalauti asmens dokumentų, kai kurie gyventojai tokią naujovę siejo su Vyriausybe.
Lyderiai ir antrasis flangas
Lietuvos rinkimų sistema yra mišri: 70 parlamento narių išrenkami daugiamandatėje rinkimų apygardoje, 71 – vienmandatėse. Tai reiškia, kad per pirmąjį rinkimų turą paaiškės tik pusė būsimo Seimo.
Remiantis apklausa, rinkimus daugiamandatėje apygardoje artimiausią sekmadienį laimėtų Algirdo Butkevičiaus socialdemokratų partija. Už ją balsuotų 15,6 proc. apklaustų rinkėjų. Prieš mėnesį norinčių balsuoti už socialdemokratus buvo 17,2 proc. Vadinasi, populiarumas sumažėjo 1,6 proc.
Tačiau socialdemokratai nebegali pasigirti atotrūkiu nuo kitų partijų. Antroji populiariausia partija Lietuvoje šiuo metu yra Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Rugsėjo mėnesį jos populiarumas siekė 14 proc., rugpjūtį – 12,4 proc. Pokytis siekia 1,6 proc.
Paklaidos ribose atsilieka Gabrieliaus Landsbergio Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Balsuoti už konservatorius pasiryžę 13,7 proc. respondentų. Prieš mėnesį tokių žmonių buvo 10,5 proc. Per mėnesį populiarumas išaugo 3,2 proc.
„Realiai rezultatai rodo, kad mes turime tris pirmas partijas prie starto linijos, jų pozicijos šiai dienai yra labai panašios. Taip pat turime dar pulkelį partijų, kurių populiarumas apie 5 proc. Taigi turime dvi grupes partijų“, - teigia įmonės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Toliau sąraše esančios partijos gali pasigirti kur kas mažesniu reitingų lygiu nei trys pirmosios. Balsuoti už Valentino Mazuronio vadovaujamą Darbo partiją norėtų 5,2 proc. respondentų (buvo 6,6 proc.).
Remigijaus Šimašiaus Liberalų sąjūdžio populiarumas apsistojo ties 5 proc. riba (buvo 6,3 proc.).
Tuo metu Rolando Pakso „Tvarkos ir teisingumo“ partijos gerbėjų sumažėjo iki 4,9 proc. (buvo 5,1 proc.).
Reitingus augina Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija: jos populiarumas – 4,6 proc. (buvo 3,3 proc.). Tiesa, koaliciniai dariniai rinkimuose turi surinkti ne mažiau nei 7 proc. nuo balsavusių rinkėjų - tik tuomet galima dalyvauti mandatų dalybose.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija rugsėjo mėnesį pritrauktų 4,2 proc. respondentų (rugpjūtį – 4,7 proc.), Lietuvos laisvės sąjunga – 2,5 proc. (buvo 3 proc.).
Dar 2,5 proc. apklaustųjų balsuotų už kitą partiją, 16,3 proc. nebalsuotų ir 11,5 proc. nežinojo arba neatsakė į klausimą.
Konservatoriai ir lenkai – išskirtinės partijos
Klausiami apie antrąjį pasirinkimą gyventojai dažniausiai vardijo socialdemokratus, valstiečius žaliuosius, liberalus ir N. Puteikio bei K. Krivicko koaliciją.
Antrasis pasirinkimas paprastai atskleidžia, kurio partijos turi potencialą pritraukti papildomų rinkėjų.
Socialdemokratus antruoju bandymu rinktųsi 16,9 proc. apklaustųjų, valstiečius žaliuosius – 13,8 proc., Liberalų sąjūdį – 11,1 proc., N. Puteikio ir K. Krivicko koaliciją – 10 proc.
Darbo partiją, kaip alternatyvą pirmajam pasirinkimui, rinktųsi 7,4 proc. respondentų, „Tvarką ir teisingumą“ – 7,2 proc.
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) antruoju bandymu būtų patraukli 5,3 proc. apklaustųjų.
Mažiausiai, kaip alternatyvos, patrauklios Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Už konservatorius antruoju pasirinkimu balsuotų 3,8 proc. respondentų, už lenkų partiją – 2,5 proc.
Tačiau gana daug – 22 proc. – respondentų antrojo pasirinkimo nenurodė.
Kokios koalicijos norėtų gyventojai
Respondentų taip pat buvo klausiama, kokios koalicijos jie tikisi po 2016 m. rinkimų. Paaiškėjo, kad 14 proc. žmonių tikėtųsi tokios pat koalicijos kaip dabar. Arba panašios. Šiuo metu koaliciją sudaro Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“.
Socialdemokratų bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicijos pageidautų 13,1 proc. apklaustų žmonių.
Konservatorių bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija būtų priimtina 6-iems proc. respondentų.
Liberalų sąjūdžio ir valstiečių žaliųjų – 6,8 proc., socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio – 2,2 proc., Liberalų sąjūdžio ir konservatorių – 3,8 proc.
Vaivorykštės koalicija, susidedanti iš socialdemokratų ir konservatorių – patiktų 1,9 proc. respondentų.
Dar 20,5 proc. žmonių nenorėtų nė vienos iš išvardintų koalicijų, o 31,7 proc. nežinojo, kaip atsakyti, arba neatsakė.
Kaip DELFI jau rašė, iš esmės politikai kalba apie dvi galimas koalicijas: socialdemokratų ir valstiečių žaliųjų arba konservatorių ir valstiečių žaliųjų.
Su socialdemokratais labiau kalbasi valstiečių žaliųjų sąrašo lyderis Saulius Skvernelis, su konservatoriais – partijos pirmininkas R. Karbauskis.
Prie abiejų koalicijų galėtų prisidėti Liberalų sąjūdis, jeigu sugebėtų peržengti 5 proc. rinkimų barjerą.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2016 metų rugsėjo 19-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1013 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS" BŪTINA!