Tačiau pasirodo, kad nuolatinių, o ne proginių išimtinai augalinio maisto valgytojų Lietuvoje yra palyginti mažai: vos keletas procentų. Vis tik tokio maisto poreikis yra didelis: daugiau kaip penktadalis mūsų šalies gyventojų teigia, kad pirmenybę teikia augaliniam maistui, tačiau kartais valgo mėsą, vištieną ar jūros gėrybes (angl. flexitarian).
Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tyrimo duomenimis, šiai grupei save priskiria 22 proc. didžiųjų Lietuvos prekybos centrų klientų. Vegetarų yra 2 proc., o veganų – 1 proc.
Pasak „Nielsen“ vadovės Baltijos šalims Ilonos Lepp, beveik du kartus pasaulio vidurkį viršijantį skaičių Lietuvoje galima vertinti dvejopai, nes tai gali būti ir aiškus pasirinkimas, ir tam tikras neapsisprendimo ženklas.
„Daržovių ir vaisių kiekio didinimas maisto racione yra vienas pagrindinių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prioritetų: žmonės skatinami įprasti suvalgyti penkias vaisių ir daržovių porcijas per dieną, nes tai sumažina susirgimų skaičių ir leidžia suvartoti pakankamą maistinių skaidulų kiekį. Visuomet yra paprasčiau pakoreguoti savo mitybą, o ne keisti ją iš pagrindų, todėl dalis žmonių gali laikytis nuomonės, kad geriausias pasirinkimas – tai įvairovė.
Kita vertus, smalsumas, noras gyventi sveikai ir išlaikyti puikias kūno formas verčia ieškoti įvairių veiksmingų mitybos sistemų, o jei išbandytas vienpusis režimas pasirodo nepriimtinas ar nerezultatyvus, taip pat jei nesigauna aiškiai apsispręsti, kas geriau ir sveikiau, į meniu įtraukiami įvairūs maisto produktai“, – sako I.Lepp.
Jos teigimu, toks aiškus Lietuvos pirkėjų pasirinkimas reiškia viena: prekybos centruose klientai pageidauja vaisių bei daržovių įvairovės ir ji privalo būti užtikrinta.
Pasaulyje augaliniam maistui su maža dalimi gyvūninių produktų pirmenybę atiduoda 1 proc. žmonių, Latvijoje – 4 proc., o Estijoje – 5 proc.
I.Lepp pastebi, jog Lietuvoje daugiausiai vartotojų, kurie atsisako vieno ar kito ingrediento. Pastaroji tendencija, verčianti gamintojus keisti maisto gaminių receptūras, o prekybininkus – ieškoti įvairesnių tiekimo galimybių, nesirengia užleisti savo pozicijų.
„Ko Lietuvos gyventojai maiste dabar nepageidauja labiausiai – tai cukraus. Jo vengia net kas trečias, o kas ketvirtas – ieško mažiau riebaus ir mažiau sūraus maisto. Angliavandeniai mūsų šalies pirkėjus gąsdina kur kas mažiau, jų privengia kas dešimtas”, – sako „Nielsen” Baltijos šalių vadovė I.Lepp.
Pasaulyje dominuoja kiek kitokios tendencijos nei Lietuvoje: pirkėjai vis dar jautriausiai reaguoja į riebalus – kas trečias. Kas ketvirtas renkasi mažiau saldų maistą, o kas penktas stengiasi mažinti druskos ir angliavandenių suvartojimą.
