Lietuva ir Indija – tolimos ir skirtingos šalys. Aišku, jei tik nemanysime, kad mūsų protėviai atkeliavo iš šiltos Indijos į pakankamai atšiaurią Baltijos pakrantę. Tiesa, sanskritas kaip ir lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų grupei. O daugelis sanskrito žodžių skamba taip, kad juos gali suprasti ir dabartinis lietuvis. Tačiau šį kartą pasakosime ne apie gilią senovę, o apie dvidešimtą amžių.
Plungėje ir Rusnėje gimė žmonės, kurie iš arti stebėjo, kaip gimsta Indijos, vienos gausiausių pasaulio valstybių, nepriklausomybė. Sonia Šlesin ir Hermanas Kalenbachas – du kraštiečiai vienaip ar kitaip prisidėję prie Indijos nepriklausomybės. Abu jie buvo Mahatmos Gandžio aplinkos žmonės.
Kitas siužetas nukels į tarpukario Lietuvą, kurios vadovėliuose neaptiksime. Kokie tarpukariu buvo darbuotojų ir darbdavių santykiai? Iš šaltinių žinoma, kad nepriklausomoje Lietuvoje apsieita be itin didelių streikų. Vis dėlto, sujudimų būta, o ypač piketuoti buvo linkę viešuosius darbus atliekantys darbininkai. Formavosi net savotiška kultūra.
Istoriko Norberto Černiausko teigimu, tarpukario laikotarpyje pastebimi du ryškesni darbininkų sujudimai: „Didžiausios riaušės ir mitingai vyko 1925 ir 1934 metais. Keli šimtai viešųjų darbų darbininkų susirinko Rotušės aikštėje pasiaiškinti dėl algų, kodėl neleidžiama daugiau užsidirbti“. Vienas toks nepasitenkinimas baigėsi tragiškai.
Intelektualiame iššūkyje šį kartą svečiuosis šou verslo persona Egmontas Bžeskas. Kaip jam seksis susidoroti su istoriniais klausimais?
Pasakojimai apie žymius žmones iš Lietuvos bei tarpukario aktualijas „Istorijos detektyvų“ laidoje šį antradienį 22:30val. per LRT TELEVIZIJĄ.