O kas laukia emigrantų? Šį klausimą DELFI uždavė 6-ių populiariausių, remiantis paskutinėmis gyventojų apklausomis, partijų lyderiams.
Atsakymai nustebino – vieni jų aiškino, kad būtinos radikalios kone visų sektorių reformos, kiti tikino, kad pakaktų lengvinti grįžtančių vaikų integraciją į mokyklas ir registracijos pas gydytojus sistemą, trečių teigimu, pokyčių nebus, kol neįkursime Emigrantų ministerijos ir kiekvienam parvykstančiam neįteiksime po 5000 eurų.
Žada pertvarkyti soc. draudimo sistemą, keis darbo santykius
Anot Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Algirdo Butkevičiaus, emigracijos problemas jie ims spręsti naikindami gilumines jos priežastis. Tam, aiškino, ir parengė lanksčius, socialiai saugius darbo santykius reglamentuojantį socialinio modelio įstatymų paketą, žada ir daugiau naujovių.
„Bus pertvarkyta valstybinio socialinio draudimo sistema, kuri bus tvaresnė, užtikrins orias nedarbo, motinystės, vaiko priežiūros ir ligos išmokas. Nustatysime tvarką, kad socialinėms reikmėms skirtas, tačiau nepanaudotas, valstybės lėšas būtų galima panaudoti tik kitiems panašiems socialiniams tikslams.
Jau nuo kitų metų bus suteikiama teisė į nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams, atsiras galimybė dirbti ne visą darbo laiką arba atlikti darbus nuotoliniu būdu, bus lankstus ir individualus darbo laiko režimas, darbo sutarčių įvairovė. Lankstūs ir socialiai saugūs darbo santykiai, patrauklumas užsienio investicijoms ir daugiau gerai apmokamų darbo vietų padės suvaldyti emigraciją ir pritraukti išvykusius“, – tikino socialdemokratų lyderis.
Sąlygas dirbti ir užsidirbti jis aiškina sudarysiantis ir neįgaliesiems – bus plečiamas paslaugų tinklas, tad jiems nereikės darbo ieškoti svetur.
Daug dėmesio – būsto įsigijimui, regionams
Pasak A. Butkevičiaus, LSDP savo programoje numato, kad bus remiami gyvenamojo būsto plėtros projektai, įkurtas valstybinis lengvatinių paskolų fondas, siekiama jaunoms šeimoms suteikti municipalinį būstą. Jis aiškino taip pat siūlysiantis susitarti dėl paskolų ir mokesčių lengvatų jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms.
„Vienas iš LSDP veiklos tikslų – išorinę emigraciją keisti vidine migracija, kad Lietuva taptų solidarios, kūrybingos ir aktyviai kuriančios visuomenės šalimi. Taip pat siekiame sukurti stiprų vidurinį visuomenės sluoksnį, mažinti socialinę atskirtį ir tokiu būdų kurti pozityvų visuomenės klimatą, skatinti gimstamumo augimą. Tai įgyvendinti padės regionų politiką, orientuotą į „jaunų gyvenviečių“ kūrimąsi“, – aiškino A. Butkevičius.
Jo teigimu, pavyzdys čia galėtų būti Kauno rajonas, kur gyventojų amžiaus vidurkis – 39 metai. Iš tokių rajonų esą retai kada emigruojama.
„Todėl kartu su savivaldybėmis planuojame įgyvendinti jaunų specialistų įtvirtinimo programą ir sieksime, kad kaimas ar miestelis užtikrintų darbo vietas, darželius ir mokyklas, turėtų prieigą prie skaitmeninių tinklų, o kultūrinė rekreacinė infrastruktūra sudarytų sąlygas jaunoms šeimoms auginti vaikus ekologiškai sveikesnėje aplinkoje“, – dėstė jis.
Siekis – komunikacijos skatinimas ir išvykusių žinių panaudojimas
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė sieksiantis, kad išvykusieji išgirstų, kad yra laukiami. Jo teigimu, valdant konservatoriams, bus užtikrinta veiksmingesnė valstybės komunikacija, mezgami ryšiai tarp svetur ir tėvynėje gyvenančių.
Anot G. Landsbergio, nemaža dalis svetur esančių lietuvių nori prisidėti prie savo tėvynės gerovės, tad bus siekiama pasinaudoti užsienyje dirbančių tautiečių žiniomis ir ryšiais įvairiose profesinės veiklos srityse, skatinant juos tapti neoficialiais Lietuvos ambasadoriais ir skleisti žinią apie mus kaip užsienio investuotojams draugišką šalį.
„Imsime pavyzdį iš Airijos „ConnectIreland“ iniciatyvos ir, priklausomai nuo sukurtų darbo vietų, finansiškai atsidėkosime už kiekvieną sėkmingą tarpininkavimą tarp potencialaus investuotojo ir agentūros „Investuok Lietuvoje“, – aiškino konservatorių lyderis.
Jo teigimu, bus parengtas ir informacinis leidinys, svarstantiems sugrįžti, atnaujinta iniciatyva „Renkuosi Lietuvą“, veiks nemokama emigrantų konsultacijų telefonu ir internetu paslauga.
G. Landsbergis žada, kad bus panaikintos ir biurokratines kliūtis, kad formalumai netemdytų džiaugsmo grįžti namo – supaprastintas ir pagreitintas užsienio šalyse įgytų kvalifikacijos, profesinės veiklos licencijų, diplomų, vairuotojo pažymėjimų bei kitų dokumentų pripažinimas Lietuvoje, dar oro uoste bus gelbėjama susitvarkyti visus su socialiniu ir sveikatos draudimu susijusius formalumus, kiekvienam emigrantui bus priskirtas asmeninis konsultantas, kuris pirmus tris mėnesius po atvykimo į šalį nemokamai konsultuos įsikūrimo, nuolatinio gyvenimo ir darbo Lietuvoje klausimais.
Naujovės lauks ir vaikų, ir juos turinčių
„Iš emigracijos grįžusiems ir savo verslus Lietuvoje norintiems steigti tautiečiams pasiūlysime kreditus lengvatinėmis sąlygomis ir verslo pradžios krepšelį – paslaugų paketą, leisiantį paprasčiau ir pigiau pradėti nuosavą verslą, padėsime išvengti dvigubo apmokestinimo. Sekdami pasiteisinusiais Estijos bei Izraelio pavyzdžiais, į Lietuvą visam laikui grįžtantiems tautiečiams teiksime finansinę paramą būtinosioms persikėlimo išlaidoms, įskaitant ir lėktuvo bilietą, padengti“, – žadėjo G. Landsbergis.
Jo teigimu, pagalba lauks ir jaunų šeimų – konservatoriai įsipareigoja įgyvendinti programą, kuri padės jaunoms šeimoms įsitvirtinti ir įsigyti pirmąjį būstą, turintiems vaikų bus kompensuojama nuo 10 iki 20 proc. pradinio įnašo, reikalingo imant paskolą.
„Į Lietuvą sugrįžusių tautiečių vaikams, kurių lietuvių kalbos įgūdžiai turėtų būti tobulintini, pasiūlysime specialią nemokamą lietuvių kalbos mokymo programą. Bendrojo ugdymo srityje dirbančius pedagogus parengsime profesionaliai spręsti situacijas, kai kyla sunkumų dėl kartu su tėvais į Lietuvą iš užsienio parvykusių vaikų integracijos mokyklos bendruomenėje“, – sakė politikas.
Kartu jis aiškino sieksiantis ir dvigubos pilietybės įteisinimo tautiečiams, gyvenantiems Europos Sąjungos ir NATO valstybėse.
Taip pat – pritraukti į Lietuvą talentingiausius tautiečius, kuriems bus siūlomos kvalifikaciją atitinkančios gerai apmokamos darbo vietos viešajame ar privačiame sektoriuose. G. Landsbergis žadėjo didinti ir talentus pritraukiančių programų finansavimą, įsteigti valstybės finansuojamų postdoktorantūrinių studijų programą, sukurti programą užsienyje gyvenančių lietuvių kilmės akademikų įtraukimui į bendrus mokslinius projektus.
Pabrėžė emigrantų vaikų integracijos ir kultūrinės aplinkos kūrimo svarbą
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, paklaustas, ko po rinkimų iš jo partijos gali tikėtis emigrantai, aiškino, kad ryškiausi pokyčiai bus švietime ir kultūroje.
„Apibendrintai, tai būtų švietimo sistema, kuri padėtų emigrantų vaikams integruotis į Lietuvos švietimo sistemą. Reikia, kad emigrantai būtų tikri, kad mokslus Lietuvoje pabaigę vaikai, jaunimas suras darbą. Žinau aibę žmonių, kurie į Lietuvą negrįžta tik dėl vaikų, nes jų lietuviška mokykla nėra pasiruošusi integruoti. Nesu mokytojas, esu agronomas, bet pakankamai daug domiuosi švietimo sistema, nuotoliniai paruošiamieji kursai tikrai gali būti – juk žmonės nesugalvoja grįžti per savaitę, jie tam ruošiasi. Emigrantų vaikai labai dažnai kalba lietuviškai, bet nerašo ir neskaito, reikia tą spręsti, dabar mokyklos nepasiruošusios tokius vaikus priimti.
Antra, valstybės politika turi būti orientuota į tuos sprendimus, kurie skatintų ekonomikos ir energetikos plėtrą.
Trečia, proaktyvios ir kokybiškos kultūrinės aplinkos, apimant ir blaivybės klausimus, kūrimas. Pavyzdys – Naisiai, kur 500 žmonių bendruomenėje mes per 7 metus sukūrėme tokią aplinką. Gimstamumas čia 5 kartus didesnis nei tuomet, nerasite skelbimų – žmonės čia nenori parduoti savo nekilnojamo turto, nenori emigruoti. Per kultūrą, švietimą, sveiką gyvenseną ir blaivybę mes sukūrėme ten tai, ką galima sukurti visur“, – aiškino R. Karbauskis, užsiminęs, kad būtini pokyčiai ir medicinos srityje – šeimos gydytojų per mažai, tad jų galimybės aptarnauti žmones yra ribotos, dėl ko susidaro didelės eilės.
Išvažiuoja, nes nemato vilties
Tačiau, anot R. Karbauskio, visų pirma, reikia daryti viską, kad tie žmonės, kurie dar yra Lietuvoje, neišvyktų. Pirma, spręsti nekompetencijos ir korupcijos problemas, ypač – tarp valdančiųjų.
Politikas stebėjosi ir tuo, kad šiandien aukštosiose mokyklose ruošiama daugybė specialistų, kurie paskui neranda darbo ir stoja į profesines mokyklas, kad įgytų specialybę. Jo teigimu, norintiems dirbti turime užtikrinti galimybę surasti deramai apmokamą darbą.
R. Karbauskis įsitikinęs, kad emigraciją tik paskatins ir naujasis Darbo kodeksas, tad pirmasis naujojo Seimo darbas turėtų būti sutvarkyti darbo santykius taip, kad jie nebūtų palankūs tik darbdaviams.
Kartu, jo teigimu, reikia pasirūpinti ir Lietuvai reikalingų specialistų ruošimu. Tarkime, IT specialistų, kurių, anot R. Karbauskio, šiandien trūksta apie 10 tūkst. Jis taip pat siūlo investuoti ir į žaliąją energetiką, nes jei tai taps prioritetu, Rytų Lietuvos regionuose, kur yra derlingų žemių, atsiras daug naujų darbo vietų.
„Mūsų žmonės išvažiuoja arba negrįžta, nes nemato vilties. Čia yra svarbiausias atsakymas. Ir tie kodeksai visokie yra baisūs smūgiai savo valstybe pasitikintiems lietuviams. Man labai gaila, kad politikai to nesuvokia“, – sakė jis.
Siūlo steigti Emigracijos ministeriją ir kiekvienam grįžtančiam duoti po 5 tūkst. eurų
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas buvo kur kas konkretesnis. Jo teigimu, jei norime susigrąžinti emigrantus, turime įsteigti jų interesams atstovaujančią ministeriją ir kiekvienam grįžtančiam išskirti po 5 tūkst. eurų.
„Kiekviena partija sako, kad reikia sudaryti sąlygas Lietuvoje, pradedant nuo saugumo ir baigiant darbo vietomis, būsto jaunimui iki socialinio būsto, lengvatų įsigyjant žemes iki dėmesio regionams, ekonominių dalykų – stabilių mokesčių, didesnių pajamų, garantuotų darbo vietų ir panašiai.
Mūsų planuose dar numatyta, kad turėtų atsirasti Emigracijos ministerija. Ne todėl, kad reikia daugiau biurokratų, o todėl, kad reikia išspręsti problemą – ministerijos, mano supratimu, tam ir kuriamos. Kartu mes siūlome ir išskirtinį dalyką, kuris sukelia įvairių diskusijų, pinigų suma kiekvienam sugrįžusiam – 5000 eurų asmeniui. Tai pinigai naujai įsikuriančiam arba iš svečios šalies išvykusiam, kad jis pradėtų ramiau savo gyvenimą čia“, – idėjomis dalijosi R. Paksas.
Paramą žada, bet iš kur lėšos – neaišku
Tačiau paklaustas, iš kur tam ras lėšų, partijos lyderis sakė, kad jų programoje yra daugiau dalykų, kuriems šis klausimas taip pat labai tiktų.
„Yra visas skyrius ekonominis, kuriame numatyta, kaip tos pajamos turėtų augti. Iš ten ir pinigai“, – kad tai savaime suprantama, aiškino R. Paksas.
Jis negalėjo tiksliai pasakyti, kokiomis sąlygomis ši parama būtų mokama, tačiau sutiko, kad tai „labai gerai būtų reglamentuoti“.
„Tai sukelia įvairių diskusijų – kodėl jiems, o ne mums, kurie pasiliko ir vargo. Bet taip yra, mums atrodo, kad nuo to reikėtų pradėti. Kaip kažkada, kai žydų valstybė kūrėsi, premjeras net lėktuvus siųsdavo pargabenti žydų tautybės piliečius atgal į Izraelį“, – lygino jis.
Anot politiko, ir į šią kadenciją jie atėjo su nuostata, kad emigrantams turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys. Vienas svarbiausių jų įvardytų tikslų – 3,5 milijono gyventojų, kurį įvykdyti esą optimistiškai turėtų pavykti 2025 metais.
Valdininkų skaičių žada sumažinti perpus
Savo ruožtu Darbo partijos (DP) pirmininkas Valentinas Mazuronis aiškino manantis, kad emigrantams nereikia jokių privilegijų ar lengvatų, tereikia situacija Lietuvoje pakeisti taip, kad nesinorėtų iš čia bėgti. Anot politiko, jei sukursime materialų pagrindą ir pakeisime vyraujantį požiūrį į žmogų, emigrantai grįš.
„Kalbant apie tas sąlygas, dėl ko emigruoja, pirma, ekonominės arba gaunamos pajamos. Mūsų programoje esame šia tema daug ką numatę. Pradedant mokesčių keitimu, minimalus atlyginimas turi būti sulygintas su neapmokestinamųjų pajamų dydžiu – tai neabejotinai didins kiekvienos šeimos, gaunančios kiek daugiau nei 1000 eurų atlyginimą, pajamas. Be to, neabejotinai turi būti toliau sudaromos sąlygos pajamų didinimui, minimalaus atlyginimo didinimas – ne sustabdymas jo, ne užšaldymas, o tolesnis didinimas, nes tai yra katalizatorius vidutinės algos didinimui arba pajamų didinimui iš esmės.
Antra sąlyga, kodėl žmonės emigruoja, atmosfera, požiūris į žmogų, valdininkų, švelniai tariant, nesiskaitymas ir savivalė yra daug didesnė nei užsienio valstybėse. Tą mes konkrečiai pasakėme – darysime viešojo sektoriaus valdymo reformą. Pirmas žingsnis – ministerijų sumažinimas iki 4-5. Antras – valdininkų, kurių šiandien suskaičiuojama apie 60 tūkst. (turiu omenyje ne dirbančius viešajame sektoriuje (gydytojai, mokytojai), o dirbančius ministerijų struktūrose, jų įmonių gretose), radikalus mažinimas. Tai reiškia – ne mažiau kaip 50 proc.“, – sakė jis.
Reformų lauks ne viena
Pasak V. Mazuronio, svarbūs ir kiti dalykai – švietimas, sveikatos apsauga, jis žada reformas ir šiose srityse.
„Tačiau noriu pasakyti, kad kol mes nepadarysime viešojo sektoriaus valdymo reformos, kurios siekius įvardijau, turėtume peržiūrėti ir funkcijas tarp valstybinio ir savivaldybių lygmens, nė viena reformų, kurias privalome padaryti, nepajudės iš mirties taško. Pavyzdžiui, ir švietimą turime išskaidytą į du blokus – ministerija yra lyg metodinis formuotojas, o realus vykdytojas – savivaldybės, kurios ministerijai nepavaldžios. Lygiai tas pats ir kitose srityse – nuo aplinkosaugos, energetikos ir kitur“, – aiškino jis.
Politiko teigimu, taikyti atskiras privilegijas emigrantams nebūtų visiškai teisinga čia gyvenančių asmenų atžvilgiu, tad išskirtinių sąlygų Darbo partija nežada.
„Mes turime padaryti savo valstybę patrauklią gyventi, nes, priešingu atveju, vieni grįš, o kiti pabėgs“, – sakė V. Mazuronis.
Siūlo įteisinti balsavimą internetu ir dvigubą pilietybę
Tuo metu Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius sakė, kad užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams liberalai nuosekliai siekia įteisinti balsavimą internetu ir dvigubą pilietybę, kad žmonėms nereikėtų rinktis tarp meilės savo tėvynei ir dabartinių namų.
„Pagrindinis liberalų tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas dirbti ir užsidirbti Lietuvoje čia gyvenantiems ir sugrįžti ketinantiems tautiečiams. Liberalų sąjūdis siūlo mažinti mokesčius dirbantiems ir verslui, kad Lietuva taptų patrauklia valstybe kurti naujas darbo vietas ir vykdyti verslą. Liberalų sąjūdis numato nuo 2017 m. po 1 procentinį punktą ketverius metus mažinti „Sodros“ mokestį, taip pat neapmokestinti įmonių pelno, naudojamo naujų darbo vietų kūrimui, verslo plėtrai. Mūsų programoje taip pat numatyta sulyginti neapmokestinamą pajamų dydį su minimaliu atlyginimu“, – įsitikinęs liberalų lyderis.
Jo teigimu, visi šie žingsniai paskatintų atlyginimų augimą, mažintų mokestinę naštą ir pagerintų investicinę aplinką Lietuvoje.
Sieks sudaryti tinkamas sąlygas verslui
„Norime, kad savo verslą užsienyje sukūrę lietuviai jį perkeltų į Lietuvą, todėl liberalai ketina supaprastinti verslo perkėlimo procedūras, kvalifikuotų užsieniečių įdarbinimą, kad kartu su verslu į šalį galėtų nesunkiai persikelti ir įmonėje dirbantys aukštos kvalifikacijos darbuotojai“, – dar vieną siekį įvardijo R. Šimašius.
Jis taip pat aiškino sieksiantis mažinti verslo reguliavimą ir bandysiantis panaikinti besidubliuojančias kontrolierių įstaigas, tam, kad užsiimti verslu Lietuvoje būtų taip pat paprasta, kaip pažangiausiose Vakarų Europos valstybėse.
„Manau, kad į Lietuvą grįžti ketinantiems žmonėms labai svarbu, kokioje aplinkoje jie čia gyvens. Anglijoje ar Vokietijoje yra kur kas daugiau laisvių, politikai mažiau varžo žmonių gyvenimą, visi yra vienodai gerbiami ir lygūs. Tą patį norime padaryti ir Lietuvoje. Liberalai darys viską, kad valdžia kuo mažiau kištųsi į žmogaus asmeninį gyvenimą, nereguliuotų ir nenustatinėtų, kas yra šeima, kaip ir su kuo reikia gyventi. Tai yra labai svarbu, nes vakarietiškoje kultūroje gyventi pripratę lietuviai tą patį norės rasti ir tėvynėje“, – sakė R. Šimašius.
