Didėjant jaunų rinkėjų dalyvavimo aktyvumui, skaičiuojama, jog susivienijęs jaunimas, o tai yra apie 600 tūkst. Lietuvos gyventojų, galėtų išrinkti 73 Seimo narius. Tai reiškia, kad jauni žmonės tampa tuo rinkėjų segmentu, į kurio nuomonę politikams neatsižvelgti būtų neatsakinga ir naivu, – rašoma Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) pranešime spaudai.
Visuomenėje egzistuoja nuomonė, kad jaunas žmogus šiandien tik dalinasi pašaipiais video internete ar socialiniuose tinkluose taiso gramatines klaidas, padarytas politikų, tačiau prie balsadėžės nueiti jam bus per didelis iššūkis. Vis dėlto, ryškesnis politinis aktyvumas ir domėjimasis partijomis bei jų programomis jaunų žmonių tarpe yra neginčytinas. Tai liudija ir 70 jaunimo ar su jaunimu dirbančių organizacijų Lietuvoje, kurios parengė pasiūlymus XVII-ajai Vyriausybės programai.
Dokumente pateikiami konkretūs pasiūlymai dėl jaunimo finansavimo, savanoriškos veiklos, neformaliojo ugdymo, pilietiškumo, jaunimo sveikatos bei socialinio verslumo, turėtų būti tarsi už partijų atstovus paruošti namų darbai jaunimo politikos srityje. Parlamentinės partijos šį dokumentą gavo ne vien paštu – jų lyderiai buvo pakviesti susitikti su LiJOT atstovais ir aptarti juos dominančius klausimus, išsakyti savo nuomonę bei užtikrinti, kad į pasiūlymus bus atsižvelgta.
„Visi dokumente pateikti pasiūlymai nėra iš piršto laužti, juos kurdami mes rėmėmės konkrečiais faktais. Tai didžiulis darbas, kuris, ko gero, pirmą kartą įgavo formą, lengviausiai prieinamą politikams. Po Seimo rinkimų, kuriant Vyriausybės programą, valdančioms partijoms nebereiks ieškoti atsakymų į klausimą, kuria linkme veikti vienoje ar kitoje srityje, nes šiuo dokumentu jauni žmonės rado atsakymą patys,“ – sakė M. Zakarka, kurio vadovaujama LiJOT šiemet jau 12 metus organizuoja kampaniją „Man ne dzin“, siekiančią didinti jaunų žmonių rinkiminį aktyvumą.
Pažadai, kad dokumentas nenuguls į stalčius, o į jaunų žmonių nuomonę bus atsižvelgta, viena ar kita forma buvo gauti iš visų susitikimuose dalyvavusių partijų lyderių. LSDP vicepirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad yra plačiai susipažinęs su jaunimo problemomis ir svarbiausiais klausimais, bet dar kartą pabrėžė, kad didesnis jaunų žmonių aktyvumas rinkimuose būtų kartu ir stipresnis paskatinimas atsižvelgti į jų norus ir interesus, o kartu ir į dokumente pateiktus pasiūlymus.
Tuo tarpu TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, kad jų partijos programoje kalbama kone apie visas dokumente minimas sritis, tačiau didžiausią dėmesį G. Landsbergis teigė skirsiantis švietimui ir jo reformavimui. Tai bus daroma tam, kad jaunas žmogus ir jo išsilavinimas būtų vertinamas, kad į darbo rinką besistengiantis įsilieti jaunimas jaustųsi tvirtai.
Susitikime su jaunais žmonėmis dalyvavę LRLS atstovai: partijos pirmininkas Remigijus Šimašius, Seimo narys Eugenijus Gentvilas bei kandidatė į Seimą Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad labai svarbu, jog jaunas žmogus įgautų pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, pats norėtų tapti valstybės tarnautoju ir galėtų gyventi šalyje, kur neabejojama politikos skaidrumu.
LVŽS pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad didelis dėmesys partijos programoje skiriamas jaunimo verslumui, todėl LiJOT parengti pasiūlymai yra paskatinimas dirbti šioje ir kitose dokumente minimose srityse.
Paskutiniame susitikime su LiJOT atstovais dalyvavęs DP pirmininkas Valentinas Mazuronis ir kandidatė į Seimą Ieva Kačinskaitė – Urbonienė pabrėžė, kad svarbiausia, jog už kiekvieno tokio pasiūlymo ar dokumento stovėtų kuo daugiau jaunų žmonių. Tokiu atveju jaunimo nuomonė privalės būti išgirsta bei girdima ateinančius 4 metus.
Taigi, faktas, kad pats jaunimas išanalizavo tas sritis, kurios yra glaudžiai susijusios su jų kasdieniu gyvenimu, įrodo, kad politika jaunam žmogui nėra „dzin“, o į tai, kaip šių žmonių gyvenimas bus tvarkomas ateinančius 4 metus, – negalima žiūrėti pro pirštus.
