Laimingiausių pasaulyje bičių ir 4 vandenų kraštas: tokios Lietuvos dar nematėte

Kur gyvena laimingiausios pasaulyje bitės? Kur yra didžiausia Lietuvoje 4 vandenų skalaujama sala? Kas sieja M.Gandį su Rusne? Kuo skiriasi žuvienė nuo žuvies sriubos? Išgliaudyti šiuos ir kitus klausimus galima tik pasiryžus leistis į kelionę po Lietuvą – palei Nemuną, į Pamario kraštą ir link Mažosios Lietuvos.

9 medų ir vengrų kuchmeisterių patiekalų ragavimas

XVIII a. keliaujantys Jurbarko-Kauno ar Šilinės-Raseinių keliais sustoti pailsėti ir užkąsti drąsiai galėdavo Šilinės kaimo karčiamoje. Dabar pagal liaudies architektūros tradicijas atstatytoje Šilinės smuklėje įsikūrė Panemunių regioninio parko direkcija ir gamtos mokykla. Pastate įrengtos šio krašto gamtą ir buitį pristatančios ekspozicijos, atvykstantys turistai supažindinami su žvejybos Nemune ypatumais. Šalia smuklės auga ąžuolynas, plyti „Medaus slėnis“.

„Medaus slėnio“ (Jurbarko raj.) šeimininkai ūkyje prižiūri 130 bičių šeimų ir specializuojasi natūralaus medaus, gaunamo iš miško ir natūralių pievų ganyklų Nemuno lankose, gamyboje. Svečiams čia ruošiama „9 medų edukacija“. Ar pajėgtumėte lyžtelėję atskirti kiaulpienių medų nuo aviečių, liepų nuo pievų medaus, dobilų nuo rapsų, viržių nuo grikių ar lipčiaus medaus? Beje, teigiama, kad laimingiausios pasaulyje bitės gyvena būtent „Medaus slėnyje“ – čia jos net šoka!

Nežinia, ar Nemuno lankų medumi mėgavosi Panemunės pilies, skaičiuojančios 400 metų istoriją, dvarininkai. Tačiau pasakojama, kad turtingi pilies šeimininkai čia paslėpė dalį savo turtų – juos galima bandyti surasti dalyvaujant edukacinėje programoje „Pilies lobio paieška“.

Atrestauruotoje Panemunės pilyje veikia romantiškas keturių žvaigždučių viešbutis–restoranas su atskira mene pilies bokšte, skirta žvėrienos patiekalų, vynų ir midaus degustavimui. Restorano virtuvės patiekalai gaminami pagal senuosius lietuvių ir vengrų didikų virtuvės kuchmeisterių receptus.

Keturių vandenų krašte

Keliaujant Pamario krašte verta stabtelėti žymaus Rytų Prūsijos bei Klaipėdos krašto visuomenės ir kultūros veikėjo Hugo Šojaus dvare Šilutėje. Čia eksponuojami pasiturinčio lietuvininko XVIII-XIX a. baldai, senoviniai žemėlapiai, H.Šojaus surinktų ragų, drugelių, vabalų kolekcija ir Pamario gyvūnų bei paukščių iškamšos.

Muziejaus saugykloje įrengtoje žvejybos ekspozicijoje rengiama pamoka-ekskursija laiku į XIX pab. – XX a. pr. pamaryje gyvenusių žvejų pasaulį, menant mįsles, ką žvejai veikdavo su žvejybos priemonėmis, turinčiomis tokius pavadinimus kaip ziudvestė, perstikis, skiaurė, pasvarėlis, dura ir kt.

Lietuvininkų kulinarinio paveldo edukacinio užsiėmimo dalyviai dvare vaišinami šišioniškių kafija (kava), tija (arbata) ir vofeliais (senovinio kepimo lietuvininkų mėgiamais vafliais).

Rusnėje, vieninteliame Lietuvos miestelyje, esančiame saloje, skalaujamoje 4 vandenų - Nemuno, atmatos ir Skirvytės upių bei Pakalnės upelio, – netikėtas indiškas akcentas. Prieš metus Atmatos upės krantinėje buvo atidengtas paminklas Indijos tautos tėvui Mahatma Gandžiui ir jo bendražygiui, Rusnės sūnui architektui Hermanui Kalenbachui.

„Lietuvos Venecija“ – Mingės kaimu su upe vietoj gatvės, - galima pasigrožėti iš laivo denio. Teminio pasiplaukiojimo „Pamario žuvėjų giliukai“ (Pamario žvejų laimikiai) metu vyksta rūkytos žuvies ir žuvienės degustacija. Beje, sriubos, išvirtos iš ne šviežios, o šaldytos ar sūdytos žuvies, žuviene vadinti jau negalima. O ir žuvys ne visos, pasirodo, žuvienei tinka.

Milžinų žvilgsniu

Keliaujant į Ventės ragą reikia nusiteikti iš lovos ristis prieš patekant saulei. Ankstyvas rytmetis yra geriausias metas stebėti sparnuočius atnaujintoje paukščių žiedavimo stotyje.

Kintuose (Šilutės raj.) ši vasarą atnaujintas ir iki 1,7 km prailgintas Aukštumalos pažintinis takas vingiuoja vietoj buvusios kūlgrindos, XVIII a. jungusios pelkininkų kaimus. Nuo tako per vieną didžiausių ir gražiausių Nemuno deltos aukštapelkių (beje, ji – žymiausia pasaulyje!) galima grožėtis pelkiniais ežerokšniais, spanguolynais, nykštukinėmis pušaitėmis, saulašarėmis ar net pamatyti jūrinį erelį. Beje, lankytojai įspėjami šiukštu nenužengti nuo pušinio tako ir negaudyti angių - jų įkandimas nuodingas.

Pamario gyvenvietėje Drevernoje keliautojai svetingai priimami laivadirbio Jono Gižo etnografinėje žvejo sodyboje. Dabar čia įkurtas muziejus ir turizmo informacijos centras. Muziejuje įrengta interaktyvi istorinė ekspozicija, skirta pamario kultūros istorijai ir kultūrai, žvejybos ir laivadirbystės tradicijoms. Viena ekspozicijos dalių skirta Kuršių marių laivų statybai, kur galima aplankyti improvizuotas J. Gižo dirbtuves ir atverti garsiojo pamario laivadirbio įrankių skrynią. Sodybos svečius gali pasitikti „Žvejytės“ ir "Pamariukai“ su krašto folkloro pristatymo programa „Į žvejus eisiu“.

Drevernos mažųjų laivų uoste, apžiūrėjus vėtrungių alėją ir Kuršių marias taip, kaip anksčiau jas matė milžinai – iš 15 m aukščio, - nuo aukščiausio Lietuvoje apžvalgos bokšto, žvejai gali paplukdyti mariomis senoviniu buriniu kuršių laivu – reisine „Dreverna“.

„Toks turtingas maršrutas Pamario kraštu – puikiausias įrodymas, kad į keliones po Lietuvą galima leistis bet kuriuo metų laiku.

Pilių, dvarų ir etnografinių sodybų lankymą galima papildyti legendų klausymu, išradingomis teminėmis degustacijomis, pasiplaukymais, paukščių stebėjimu ar pažintinių takų išbandymu. Tuomet kelionė neprailgs ir bus kupina įspūdžių visiems šeimos nariams“, - keliauti po Lietuvą skatina Valstybinio turizmo departamento (toliau – VTD) Vietinio turizmo poskyrio vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pažintinį turą žuvies keliu „Nepasprink žuvies ašaka“ Lietuvos žurnalistams rugsėjo 21-22 d. organizavo Valstybinis turizmo departamentas. Pirmasis pažintinis turas pieno keliu „Kaip iš pieno plaukęs“ įvyko š.m. rugpjūčio 24-25 d. Per trejus metus planuojamas šešių turų ciklas po visą Lietuvą vietiniam turizmui skatinti.