Politikos dalyviai puikiai supranta, kad yra tik trys partijos, kurios pretenduoja į didžiausius pyragus po rinkimų: tai Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Geriausias derybines pozicijas turi valstiečiai žalieji, jie gali kalbėtis tiek su vienais, tiek su kitais. Taip pat gali siekti plačiosios koalicijos. Šios partijos atstovai jau dabar kalbasi su socialdemokratais ir konservatoriais: tik su socdemais ryšį labiau palaiko sąrašo lyderis Saulius Skvernelis, o su konservatoriais – partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Tačiau populiariausios partijos gretose – LSDP – tvyro didžiausia neapibrėžtis. Pirma, jų lyderis Algirdas Butkevičius yra sudeginęs tiltus su Prezidentūra, todėl net laimėjus rinkimus gali būti sunku formuoti koaliciją. Kita vertus, premjeras A. Butkevičius šiuo metu populiariausias LSDP politikas, ne taip seniai populiarumu pagal kai kurias apklausas lenkęs ir pačią D. Grybauskaitę.
„A. Butkevičius yra pats pažadėjęs: jeigu bus mažiau mandatų nei 2012 m. rinkimuose, jis atsistatydins (šiuo metu partija Seime turi 40 mandatų). Tikrai nenustebčiau dėl tokio scenarijaus, jei socialdemokratai formuotų koaliciją, bet A. Butkevičius nebūtų premjeru“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius.
Seimo koridoriuose kartais paminima dabartinės finansų ministrės Rasos Budbergytės kandidatūra.
Antra šiai partijai bloga aplinkybė, kad su socialdemokratais bendraujantis S. Skvernelis nėra tikrasis šeimininkas valstiečių ir žaliųjų gretose.
„Partija vis tiek yra R. Karbauskio, o jis natūraliai randa atgarsį pas talibaninius konservatorius“, - teigia vienas socialdemokratas.
Tačiau kitas jo partijos kolega patarė nenuvertinti buvusių policininkų.
„Bet nereikia jaudintis. Mes galime ir palaukti pusę metų po rinkimų, kol valstiečiai žalieji tarpusavyje susipyks. O tada ir formuosime koaliciją“, - sakė kitas socialdemokratas, priminęs istoriją: 2000 m. rinkimus laimėjo A. Brazausko socialdemokratinė koalicija, tačiau iš pradžių valdžioje atsidūrė Naujoji sąjunga bei Lietuvos liberalų sąjunga.
Praėjus aštuoniems mėnesiams naujosios politikos koalicija žlugo ir prezidentas noromis nenoromis turėjo pavesti vyriausybę formuoti Algirdui Brazauskui.
Socialdemokratams palankūs ir nepalankūs veiksniai
Socialdemokratai yra populiariausia partija Lietuvoje. „Vilmorus“ rugsėjo mėnesio duomenimis, už socialdemokratus balsuotų 16 proc. apklaustųjų. Liepos mėnesį jų reitingas siekė 14,2 proc. Čia pateikiami skaičiai nuo visų apklaustųjų, o ne nuo turinčių nuomonę.
„Spinter tyrimų“ rugpjūčio mėnesio duomenimis, už šią partiją balsuotų 17,2 proc. respondentų, liepos mėnesį reitingas siekė 15,8 proc. Skaičiai irgi pateikiami nuo visų apklaustų respondentų.
Ši partija taip pat pajėgi iškovoti nemažai vienmandačių apygardų. 2012 m. Seimo rinkimuose socdemai laimėjo 22 vienmandates apygardas.
Tačiau partijai grasina nemažai neigiamų veiksnių. Visų pirma, tai valdžios partija, todėl ją patogu kritikuoti. Antra, dauguma žmonių net šios partijos gretose sutinka, kad reitingai yra moliniai.
Panašiai sako ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys. Jis teigia, kad valdžios partijos, šiuo atveju socialdemokratų, reitingas gali būti siejamas su visuomenės nuotaika apskritai. Jei patenkintų žmonių skaičius šalyje auga, paprastai valdžios partijai tai naudinga. Bet štai šių metų gegužės mėnesį patenkintųjų skaičius, Eurobarometro duomenimis, krito.
Maža to, socialdemokratus krėtė arba krečia Vijūnėlės, „auksinių šakučių“ skandalai, visuomenė taip pat neigiamai nusistačiusi naujo Darbo kodekso atžvilgiu, nors premjeras A. Butkevičius šį dokumentą pateikia kaip svarbiausią savo darbą.
V. Gaidžio nuomone, jei kurie oponentai aiškiai susies Darbo kodeksą ir visuomenę kamuojančias blogybes, tuomet šis klausimas gali turėti itin neigiamų pasekmių socialdemokratų populiarumui.
„Mane irgi kamuoja jausmas, kad tie jų reitingai moliniai, neužtarnauti. Žinoma, tai galima susieti su inercija. Pavyzdžiui, kai Lietuvoje nustojo eiti toks laikraštis „Vakarinės naujienos“, žmonės vis tiek jį „tebeskaitė“ dar dešimt metų. Tai čia panašiai“, - sako sociologas.
„Socialdemokratams aš nuimčiau gabalą nuo reitingų ir dėl Darbo kodekso, ir dėl molinių reitingų, ir dėl Juozo Oleko (dabar jis vienas nepopuliariausių žmonių)“, - dėstė V. Gaidys.
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad socialdemokratai šiuo metu yra „seniausia“ partija pagal elektoratą ir jau pralenkė konservatorius.
„Šį mėnesį pirmą kartą tarp jaunimo balsuojančių už Tėvynės sąjungą yra daugiau nei tarp senosios kartos“, - sako V. Gaidys, pridurdamas, kad tokia tendencija prasidėjo prieš pusantrų metų.
Socdemams nepalanku ir tai, kad jų rinkėjai nėra patys aktyviausi. Pavyzdžiui, atlikus tyrimus šių metų vasario mėnesį paaiškėjo, kad 55 proc. šios partijos rinkėjų „tikrai dalyvaus“ rinkimuose. Tai nėra blogas rezultatas, tačiau socdemų rinkėjai ne tokie aktyvūs kaip konservatorių arba Lenkų rinkimų akcijos.
„Dar vienas veiksnys socdemams: jeigu premjero elgsena 3,5 metų ėjo jiems į pliusą, tai dabar niekas taip tvirtai negalėtų pasakyti. Jo sprendimai, susiję su Darbo kodeksu, konfliktas su profesinėmis sąjungomis, Jono Miliaus atleidimo procedūra... Tiesiog visi jo argumentai menkai įtikinami", - sako A. Krupavičius.
Šie ir kiti veiksniai gali nulemti Seimo rinkimų rezultatus. Tačiau net ir po rinkimų dėlionių yra įvairių:
- LSDP gali laimėti rinkimus, bet neturėti koalicijos partnerio (tada koaliciją sudarytų TS-LKD ir LVŽS);
- LSDP gali laimėti rinkimus ir formuoti koaliciją su LVŽS (galbūt dar liberalais), bet be A. Butkevičiaus, kaip premjero (jei labai prieštaraus D. Grybauskaitė);
- LSDP gali laimėti rinkimus, suformuoti koaliciją ir įtikinti D. Grybauskaitę, kad A. Butkevičius tinka būti premjeru;
- LSDP gali pralaimėti rinkimus, bet vis tiek formuoti koaliciją (jei nepavyktų suformuoti koalicijos tarp TS-LKD ir LVŽS);
- LSDP gali pralaimėti rinkimus, bet formuoti koaliciją vėliau (jei žlugs TS-LKD ir LVŽS koalicija arba subyrės LVŽS);
- LSDP gali pralaimėti rinkimus ir dirbti opozicijoje. Tada labai tikėtinas pirmininko perrinkimas.
Konservatoriams palankūs ir nepalankūs veiksniai
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų populiarumas pastaruoju metu kaip įšaldytas: nei labai kyla, nei labai leidžiasi. Ši partija – trečia populiariausia Lietuvoje. „Vilmorus“ rugsėjo mėnesio duomenimis, už konservatorius balsuotų 9,2 proc. Liepą už šią Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą partiją balsuoti norėjo 10,8 proc. respondentų.
„Spinter tyrimų“ duomenys panašūs: rugpjūčio mėn. – 10,5 proc. liepos – 10,7 proc. Visi duomenys pateikiami nuo visų apklaustų respondentų.
„Kol kas Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turi įšalusį reitingą ir jiems nesiseka pritraukti naujų rinkėjų, išskyrus savo ištikimus šalininkus. Net ir liberalų rinkėjų jiems nepavyksta perimti", - teigia A. Krupavičius.
Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai išsiskiria aktyviu elektoratu. Paklausti, ar tikrai dalyvaus rinkimuose, net 71 proc. šios partijos rėmėjų atsako teigiamai.
Tai reiškia, kad šiaip partijai palankiau, kai bendras rinkėjų aktyvumas žemesnis. O tai, pasak politologo A. Krupavičiaus, visai tikėtina, jei rinkėjai liks nusivylę po buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio istorijos, kai politikas paėmė pinigus iš „MG Baltic“ koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio, o vėliau aiškino, jog tai paskola.
Be to, kaip minėta, konservatorių elektoratas jaunėja.
„Tėvynės sąjungai aš prie reitingo pridėčiau, kadangi jie visada aktyvūs, jų aktyvumas artimas Lenkų rinkimų akcijos elektoratui“, - sako sociologas V. Gaidys.
Konservatoriai, kaip ir socdemai, yra gana stiprūs ir vienmandatėse apygardose. Per praėjusius rinkimus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo 20 mandatų vienmandatėse apygardose.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra deklaravę, kad į premjerus siūlo partijos lyderį G. Landsbergį, bet jam trukdo gana menka politinė patirtis.
Sociologas sako, kad apskritai tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai, tiek valstiečiai žalieji šiuo metu yra lygiavertės partijos.
Valstiečiai žalieji ir jų skaičiavimai
Sociologas V. Gaidys sako manantis, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingai, kurie matomi apklausose, yra gana realūs. „Vilmorus“ rugsėjo mėnesio duomenimis, už šią partiją balsuotų 12,6 proc. respondentų, liepą – 12 proc.
„Spinter tyrimų“ duomenimis, rugpjūčio mėnesį reitingas siekė 12,4 proc., liepos – 13,4 proc.
V. Gaidys teigia, kad su kiekvienais rinkimais elektoratas patiria naujumo poreikį, bet taip pat siekia išreikšti ir protestą.
Sociologo teigimu, valstiečiai žalieji tenkina naujumo poreikį, protesto balsus, jo požiūriu, labiau rinks Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija, nors jai reikia įveikti 7 proc. barjerą. Įprastas rinkimų barjeras norint patekti į Seimą daugiamandatėje apygardoje – 5 proc.
Pasak „Vilmorus“ direktoriaus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat išsiskiria tuo, kad yra ir nauja, ir sena partija. Tai gana unikalu.
Panašų pastebėjimą išsakė ir VDU profesorius A. Krupavičius. Paprastai naujoms partijoms gana prastai sekasi vienmandatėse apygardose, tačiau valstiečiai žalieji kai kuriuose rajonuose turi įdirbį.
Politologas pažymi, kad rinkimuose paprastai pastebima koreliacija tarp partijos laimėjimo daugiamandatėje apygardoje ir pergalių vienmandatėse apygardose, tačiau tai beveik negalioja naujai susikūrusioms partijoms. „Naujos partijos yra mažiau konkurencingos vienmandatėse apygardose“, - sako A. Krupavičius ir pateikia Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partijos arba „Drąsos kelio“ pavyzdžius.
„Bet paprastai partija, kuri renka daugiausia balsų daugiamandatėje apygardoje pagal proporcinę sistemą, gauna daug vietų ir vienmandatėse apygardose“, - teigia politologas.
Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, skirtingai nei visiškai naujoms partijoms, gali sektis kai kuriose apygardose.
„Šių metų rinkimų situacija unikali ta prasme, kad didelė visuomenės dalis konservatoriais vis dar nepatenkinta, o socialdemokratais jau nepatenkinta. Gali būti, kad visuomenėje vyksta paieškos, ką rinktis, už ką balsuoti ir trečių partijų kandidatai gali tapti patrauklesni. Aš nenustebčiau, kad valstiečių kandidatai vienmandatėse apygardose galėtų gana sėkmingai konkuruoti“, - sako A. Krupavičius.
Valstiečiai žalieji turi daugiausia galimybių dalyvauti bet kurioje valdančiojoje koalicijoje: tiek su socialdemokratais, tiek su konservatoriais. Ar jie turės galimybę patys formuoti koaliciją, parodys tik rinkimai.
Tačiau šios partijos siūlomi kandidatai į premjerus nėra patys geriausi: šešėliniu premjeru minimas S. Skvernelis, tačiau jis pats šia idėja nedega. Politikas nėra visiškai įvaldęs anglų kalbos ir ką tik sulaukė šeimos pagausėjimo.
Dar vienas R. Karbauskio paminėtas kandidatas į premjerus – europarlamentaras Bronis Ropė. Tiesa, valstiečiai žalieji veikiausiai neprieštarautų, jei į premjerus būtų pasiūlytas nepartinis kandidatas. Tai gera proga pademonstruoti iniciatyvą Prezidentūrai.
Vaivorykštės koalicija
Valstiečių ir žaliųjų pirmininkas R. Karbauskis yra deklaravęs dar vieną idėją – prie bendro stalo susodinti socialdemokratus ir konservatorius. Kitaip tariant, kalbama apie vaivorykštės koaliciją. Ši idėja yra labai priimtina Prezidentūroje.
Tačiau ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius sako, kad tai bloga idėja.
Pasak jo, vaivorykštės koalicijos paprastai yra blogų laikotarpių atspindžiai. Tokios koalicijos formuojamos arba po karo, arba esant kitoms sudėtingoms aplinkybėms.
„Jei įmanoma sudaryti koaliciją stabilią koaliciją turint mažiau pretendentų arba turint kuklesnį trečią brolį nei kad valstiečiai, tada tai ir būtų daroma", - sako V. Vobolevičius, pabrėždamas, kad trys gigantai sunkiai susitars dėl postų Vyriausybėje, o tai paprastai yra svarbiausias derybų objektas.
V. Vobolevičius sako, kad jei Liberalų sąjūdis visiškai nesužlugs, jis labiau įsivaizduotų arba konservatorių, valstiečių žaliųjų ir liberalų koaliciją, arba socdemų, valstiečių žaliųjų ir liberalų junginį.
„Logiška būtų tikėtis mažesnių koalicijų, jei tik rezultatai leidžia", - sako politologas.
