Mūsų lytinis gyvenimas yra puikus ir kartais suabejoju ar mes susitinkame tik ne dėl to? Bet be galo jį myliu ir noriu, kad jis būtų laimingas, nenoriu nuleisti rankų, nes mūsų draugystė visko patyrė, dažniausiai po išsiskyrimų patys nejaučiame, kaip vienas kitam parašome, nes pasiilgstame, tačiau dabar manau, kad jei nuleisiu rankas viskas bus tikrai baigta, o to aš nenoriu, esu netekusi tėčio ir nenoriu netekti jo.
Didžiausia esmė yra ta, jog mes nesikalbame apie jausmus, bet kaip jį prakalbinti, kaip man pačiai nebijoti išsipasakoti? Jis labai geras žmogus, visuomet išties pagalbos ranką, tačiau, dėl asmeninių bėdų (jo tėvai geria) yra „užsikonservavęs“, norėčiau jam padėti atsiverti. Šiuo metu perėjo į kita darbą ir ieško kito buto, labai jaudinasi ir nervinasi, kaip jis sako – „Dirbdamas galvoju tik apie mus, stengiuosi dėl mūsų“, palaikau jį, bet nežinau kaip padrąsinti. Kaip mūsų santykiuose įžiebti viltį, kaip jį prakalbinti, kaip padėti pasitikėti manimi ir parodyti, kad mes galim turėti bendrą ateitį, net ir perėję juodą baltą? Iš anksto be galo dėkoju.
Laura (vardas pakeistas)
Atsako psichologė Ramvydė Vitartaitė
Labai ačiū Tau už laišką ir pasitikėjimą manimi. Džiaugiuosi, kad ieškai pagalbos bei sprendimo būdų, kaip tapti artimesniems su draugu. Matau, jog Tau šie santykiai labai svarbūs ir esi susirūpinusi tuo, kaip juos išsaugoti. Pasistengsiu atsakyti į tavo abejones bei klausimus.
Laiške pastebiu pagrindinį dalyką, kuris manau ir sukelia daugiausia Tavo abejonių bei klausimų dėl santykiu ateities. Tai yra baimė kalbėti apie savo jausmus. Kito žmogaus nepriversime atsiverti, jei nepradėsime patys to daryti. Yra posakis „jei nori pakeisti pasaulį – pradėk keisti save“, tas pats galioja ir santykiuose.
Tau kyla puikūs klausimai „Kaip man pačiai nebijoti išsipasakoti?“, man taip pat kyla klausimas, o kas blogiausia gali atsitikti, jei pasipasakosi savo draugui? Santykiuose yra svarbu nebijoti dalintis savo mintimis ir jausmais su savo partneriu. Tai didina artimumą vienas kitam. Aišku, tai yra nelengva, nes visuomet yra baimė likti nesuprastai ir atstumtai, tačiau ar geriau užsisklendus paskęsti abejonėse ar pasidalinti savo jausmais/mintimis su draugu ir suteikti abiems galimybę geriau vienas kitą pažinti?
Savo poreikių, minčių, jausmų atskleidimas partneriui parodo, jog pasitiki juo ir tai suteikia galimybę jam sužinoti, kas yra svarbu Tau ir stengtis dėl Tavęs. Ar jis pasinaudos šia galimybe – jo reikalas. Tu bet kokiu atveju išloši, nes perlipsi per savo baimes ir tapsi atviresne, kas daro santykį (bet kokį) tikru ir pamatysi, kaip tavo draugas į tai reaguoja – pažinsi jį dar labiau.
Jei reakcija bus neigiama, nereikia to priimti itin asmeniškai. Jis taip pat turi baimių, kurios jį verčia elgtis atstumiančiai – tavo jausmai dėl to nekalti. Taip pat „pralauždama ledus“ ir parodydama pasitikėjimą parodysi jam, kad jis taip pat gali tavimi pasitikėti. Tai didina tikimybę, kad jis, laikui bėgant, taip pat Tau atsivers ir išsipasakos.
Be to, sakai jis atšalo, toliau mini, jog jis perėjo į kitą darbą, o dirbdamas galvoja apie jus ir stengiasi dėl jūsų. Galbūt Tavo vadinamas atšalimas yra dėl to, kad jis patiria stresą dėl naujo darbo, aplinkos? Pagal lyčių psichologiją vyrai, patiriantys nesėkmes karjeroje, yra linkę atsiriboti nuo santykių. Tačiau jo žodžiai, kad stengiasi dėl santykių, byloja, kad jie jam taip pat rūpi.
Verta su juo pakalbėti apie savo mintis dėl jo atšalimo ir kad tai tau kelia nerimą, galbūt patiriamas stresas dėl naujo darbo persimeta ir į santykius? Nuoširdus pasikalbėjimas būtų žingsnis į dar artimesnius santykius ir į didesnį Tavo pasitikėjimą savimi poroje.
Linkiu drąsos nugalint baimes. Kai susidursi su savo baime, pamatysi, kad ji nėra tokia didelė, kaip atrodė, o rezultatai gali maloniai nustebinti. Tad drąsiau! Sėkmės!