XVII amžiuje į atšiaurų Sibiro kraštą be būtinų medikamentų patekę kazokai gydydavo žaizdas ir stiprindavo sveikatą būtent šaltalankiais. Labai greitai jie suprato, kad šaltalankių uogos ir sultys kuo puikiausiai tinkamos jėgoms atgauti.
Šias uogas išdžiovinus, užpylus saulėgrąžų aliejumi ir per naktį palikus rusiškoje krosnyje, ryte jau būdavo galima džiaugtis ryškiai raudonos spalvos šaltalankių aliejumi, padedančiu gydyti net ir pačias rimčiausias žaizdas.
Šaltalankių uogos pradedamos rinkti antroje rugpjūčio mėn. pusėje, kol jas dar galima skinti sausas. Pradiniu sirpimo periodu šiose uogose gausu askorbo rūgšties, jos puikiai laiko formą, nesitraiško, neišskiria sulčių.
Šiuo periodu skintos uogos tinkamiausios vartoti neapdorotos arba iš jų galima virti uogienes, džemus, sirupus ir kompotus. Želė, marmeladui ar šaltalankių aliejui ruošti tinkamesnės labiau prisirpusios uogos, kurias galima rinkti rugsėjo mėn.
Šaltalankius rinkti nėra paprasta: tankiai ant šio augalo spygliuotų šakų augančios uogos itin trapios, jų odelė pratrūksta vos tik jas prilietus. Taigi sodininkai sugalvojo daugybę šių uogų rinkimo gudrybių.
Vieni uogas nuo šakų karpo manikiūrinėmis žirklėmis, o tada jos sukrenta į po šakomis pakabintą skėtį. Kiti renkasi metalinio vamzdžio ir maišo konstrukciją. Bet kuriuo atveju būtina pasirūpinti apsauga nuo šių uogų sulčių lašelių – puikiai tiks prijuostė, kurios nebijote ištepti.
Iš šaltalankių uogų ruošiamas ne tik aliejus, bet ir spaudžiamos sultys, pasižyminčios itin maloniu skoniu jomis mėgaujantis su grietinėle ar jomis gardinant plaktą pieno kokteilį.
Iš šaltalankių galima virti kompotą, kisielių, džemą, želę (1 l sulčių sumaišyti su 1 kg cukraus ir 10-12 g želatinos, kurią iš anksto reikia pamerkti vandenyje; virti apie pusvalandį, atvėsinti ir supilstyti į formas) arba putėsius (2 stiklines sulčių užvirinti, berti cukraus ir 40 g manų, maišant virti 10 minučių, tada išpilstyti į formeles ir atvėsinti).
Paprasčiausia šaltalankių uogas užberti cukrumi santykiu 2:1. Jei palauksite, kada uogos išskirs sultis (tiesa, laukimas gali trukti kelias valandas), jas galima bus perpilti į sterilius stiklainius, kurie turi būti laikomi tamsioje ir vėsioje vietoje. Iš šių sulčių galima ruošti kisielių, trauktinę konjako ar degtinės pagrindu ir arbatą.
Žiemą šias sultis galima gerti profilaktiškai: tris kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio, gerkite puse geriamo vandens stiklinės skiestą šaukštą šaltalankių sulčių. Jei pasinaudosite šiuo receptu, apie peršalimo ligas galėsite pamiršti.
Dar vienas tiesiog tobulas būdas imunitetui stiprinti žiemos periodu – šaltalankių ir erškėčių uogų uogienė. Jums prireiks 500 g šaltalankių uogų, 1 kg stambių erškėčių uogų, 500 g vandens ir 500 g cukraus.
Šaltalankių uogas kruopščiai nuplaukite ir išdžiovinkite. Erškėčių uogas perpjaukite pusiau ir išimkite sėklas. Dėkite uogas sluoksniais į stiklainius ir užpilkite sirupu. Užsukite dangtelius, apklokite stiklainius šiltu audeklu ir palaukite, kol atvės. Kadangi šios uogienės nereikia virti, maksimaliai išsaugomi uogų sudėtyje esantys vitaminai.
