Šiuo metu daugiausiai pabėgėlių yra priėmusi bendrovė „Deutsche Post DHL“. Joje dirba daugiau nei 100 atvykėlių.
Vokietijai reikia galvoti apie naują darbo jėgą
A. Merkel jaučia spaudimą dėl savo vykdomos atvirų durų politikos – per pastaruosius 12 mėnesių į Vokietiją atvyko per milijoną pabėgėlių – ir nori įrodyti, kad jos pažadas, esą ilgainiui pabėgėliai Vokietijai duos naudos, nėra be pagrindo.
Kaip nurodo „The Guardian“ korespondentė, didžiausia Europos ekonomika susiduria su vis didesniu kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, be to, prognozuojama, kad per ateinančius 15 metų darbingo amžiaus žmonių Vokietijoje sumažės šešiais milijonais.
Bendrovių vadovams A. Merkel sako, kad, pabėgėlius integravus per jiems suteiktas darbo vietas, visiems bus geriau. Dar vienas jos siekis – apeliuoti į darbdavių socialinės atsakomybės jausmą tuo metu, kai ekonomika klesti.
Nežino, ar darbuotojui apskritai bus suteiktas pabėgėlio statusas
Pasak K. Connolly, galima suprasti darbdavių nuogąstavimą dėl to, kad pabėgėliai nesupranta vokiškai, taip pat tai, kad darbdaviams keblu nežinoti, kada įdarbintam asmeniui bus suteiktas pabėgėlio statusas ir ar apskritai jis bus suteiktas. Yra ir daugybė kitų kliūčių, pavyzdžiui, sudėtingos biurokratinės procedūros ar kai kurių pabėgėlių negebėjimas įrodyti savo kvalifikacijos, o kartais – net tapatybės.
Kelių pagrindinių Vokietijos akcijų indekso (DAX) sąrašo bendrovių – „Siemens“, „Daimler“ ir „Bosch“ – vadovai dalijosi mintimis apie tai, kokios jų galimybės įdarbinti daugiau atvykėlių.
Vokietijos pašto tarnyba „Deutsche Post DHL“ šiuo metu yra įdarbinusi vos per 100 pabėgėlių, daugiausia – korespondencijos rūšiavimo ir pristatymo skyriuose, tačiau tikimasi, kad dar šiais metais pagal pameistrystės programas bendrovė priims papildomus 75 asmenis.
„Šiuo metu mums dirba 102 pabėgėliai iš Ruandos, Eritrėjos, Togo ir Sirijos, – prieš susitikimą sakė „Deutsch Post“ generalinis direktorius Frankas Appelis. Pasak jo, daugiau kaip pusė šių asmenų jau praėjo bandomąjį laikotarpį ir gali būti įdarbinti įprasta tvarka. Įgyvendinti pabėgėliams skirtą iniciatyvą „Deutsche Post“ pradėjo prieš metus. – Kaip bendrovė, kurios namai Vokietijoje, bet ryšiai aprėpia visą pasaulį, norime padėti pabėgėliams lengviau integruotis.“
Pasak bendrovės atstovo, siekiama visapusiškai prisitaikyti prie prieglobsčio prašytojų poreikių, todėl jiems siūlomos pareigos, nereikalaujančios nei labai gerų vokiečių kalbos žinių, nei ypatingų techninių gebėjimų.
Investuoja į pabėgėlių rengimą, tačiau baiminasi, kad jie pabėgs
Oro susisiekimo ir finansų sektorių atstovai kaip kliūtį įvardijo tai, kad daugelis prieglobsčio prašytojų negali įrodyti savo tapatybės. Darbinami asmenys privalo praeiti saugumo patikrą, o tiems, kurie negali įrodyti savo tapatybės, šios patikros praeiti neįmanoma.
Apie 80 proc. prieglobsčio prašytojų teturi pradinį arba vidurinį išsilavinimą. Nemažai yra tokių, kurie nemoka nei skaityti, nei rašyti, juolab vokiškai.
Kaip nurodo „The Guardian“ korespondentė, dauguma Vokietijos bendrovių, priimdamos naujus darbuotojus, nori juos įtraukti į ilgalaikius bendrovės planus ir būti tikros, kad asmenys, priimti pagal pameistrystės programas, trunkančias net iki ketverių metų, po kurio laiko neišvyks iš Vokietijos.
Kai kurios bendrovės, pavyzdžiui, „Mercedes“, „Siemens“ ir „Daimler“, pabėgėliams siūlo pirminio rengimo kursus, kuriuos išklausę jie gali pradėti dirbti pagal pameistrystės programas.
Darbo ieško vis daugiau pabėgėlių
Pabėgėliams priešiška Vokietijos partija „Alternatyva Vokietijai“ (vok. Alternative für Deutschland) jau kurį laiką sėkmingai naudojasi rinkėjų nuogąstavimais, kad A. Merkel pabėgėlių politika kelia grėsmę Vokietijos stabilumui. Tačiau A. Merkel siekia įrodyti, kad ne tik Vokietijos ekonomika yra pasirengusi suteikti pabėgėliams galimybę dirbti, bet ir patys pabėgėliai noriai imasi darbo.
Kaip nurodo K. Connolly, Vokietijos įdarbinimo tarnyba, birželio mėn. pradėjusi rinkti statistinius duomenis apie darbo ieškančius prieglobsčio prašytojus, praneša, kad kiekvieną mėnesį tokių asmenų daugėja. Birželį darbo ieškojo 297 tūkst. pabėgėlių, o rugpjūtį jų jau buvo 346 tūkst.
