Imigrantų iš trečiųjų šalių ypač nelaukia mažiausios, iki 10 darbuotojų turinčios įmonės, nors joms darbo jėgos jau stinga ir tai tampa viena pagrindinių kliūčių plėtrai, rodo „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas.
Bendrovei „Spinter tyrimai“ banko užsakymu apklausus per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, paaiškėjo, kad 51 proc. verslininkų nesutiktų įdarbinti imigranto iš Artimųjų Rytų, net jei jo kvalifikacija atitiktų keliamus reikalavimus, teigiama pranešime spaudai.
Šiuo klausimu atviresnės Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės – 69 proc. jų suteiktų darbo vietą imigrantui. Tarp lietuviško kapitalo įmonių tokios nuostatos laikosi tik 44 proc. vadovų.
Pasak Investuotojų forumo vykdančiosios direktorės Rūtos Skyrienės, dalis Lietuvos įmonių dar bijo priimti kitokius žmones, tačiau su laiku tai turėtų keistis.
„51 procentas dar nėra taip blogai – tai nėra baugus skaičius. Smulkiųjų verslininkų baimė priimti į darbą kitatautį gali būti nulemta daugelio priežasčių. Galbūt bijo, kad nesusikalbės, galbūt – kitokios kultūros, religijos. Gali būti, kad bijoma ir klientų požiūrio“, – sakė R. Skyrienė.
Anot jos, užsienio kapitalo įmonėse vyrauja atviresnė kultūra, o kultūriniai skirtumai yra sprendžiami paprasčiau. R. Skyrienės manymu, lietuviško kapitalo įmonių vadovų nuomonės taip pat keisis, nes kinta bendra ekonominė situacija, žmonės keliasi į kitas šalis, migruoja.
Banko inicijuoto tyrimo metu 34 proc. smulkių ir vidutinių įmonių vadovų taip pat pripažino, kad kvalifikuotų darbuotojų stygius yra viena pagrindinių verslo problemų.
„Lietuvos įmonės atsidūrė situacijoje, kuomet dėl gyventojų emigracijos darbo jėgos pasiūla yra sumažėjusi. Todėl tiek mažėjantis visuomenės uždarumas, tiek ir augantis kvalifikuotų specialistų poreikis neišvengiamai keis konservatyvias verslininkų nuostatas. Įvertinus tai, kad esame įsipareigoję priimti dalį prieglobsčio ieškančių pabėgėlių, taip pat atsižvelgiant į laisvą darbo rinkos judėjimą ES, tikėtina, kad dalis įmonių darbuotojų trūkumo problemą artimiausiais metais spręs įdarbindamos užsieniečius, tarp jų – ir imigrantus iš Artimųjų Rytų“, – sako banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Skirmantas Jareckas.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2015 m. buvo pateikti 7170 prašymai įdarbinti užsieniečius iš 40-ies valstybių, išduoti 6873 leidimai. Daugiausia leidimų išduota Ukrainos piliečiams (64 proc. visų leidimų dirbti Lietuvoje), Baltarusijos (25 proc.), Moldovos (4 proc.). Užsienio gyventojai Lietuvoje dažniausiai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais – 77 proc., 6 proc. – tinkuotojais, apdailininkais, apšiltintojais, pastatų dažytojais ir po 2 proc. – restorano virėjais, suvirintojais, mūrininkais ir metalinių laivų korpusų surinkėjais.
Lietuva įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš Artimųjų Rytų, daugiausia Sirijos. Šie žmonės, manoma, norės ir galės įsilieti į Lietuvos darbo rinką, dirbti kvalifikuotus ir mažiau specifinių žinių reikalaujančius darbus.
