Per pastaruosius keletą metų, kuomet mes tapome dar atviresni pasauliui, kelionėms, darbui ir mokslui užsienyje, vestuvių tradicijos smarkiai pasikeitė. Labai daug porų atranda savo antrą pusę kitose šalyse, tad vestuvės tarp skirtingų tautų ir kultūrų žmonių tapo neatsiejama kasdienybe.
Kadangi šios vestuvės vyksta čia pat, Lietuvoje, yra lengva pastebėti, kad jos visuomet būna kitokios. Vestuvių planuotoja Gintarė iš „Baltų Avelių“ komandos pataria, ko galime pasimokyti iš pietietiškų vestuvių, kad tai, kas atrodo taip tolima, prigytų ir taptų visiškai lietuviška.
Kitoks vakarėlis. „Mes, lietuviai, iš prigimties nesam labai triukšmingi ar komunikabilūs žmonės; Mūsų svečius reikia pastūmėti, kad pagautų vakarėlio įkarštį ir pilnai atsipalaiduotų; Jei nebus veiklos, bus tylu ir nuobodu; Nebus vedėjo – nebus ir šventės, lyg eilinis gimtadienis“.
Tokius ir panašius stereotipus girdime aplinkui, kurie suponuoja, kad be vestuvių vedėjo – kaip be rankų. Iš tikro, geras vestuvių vedėjas yra lyg gaivus oro gurkšnis, kuris sugeba apjungti, suvienyti, pastatyti draugystės pamatą tarp šventės svečių. Bet sudalyvavus vestuvėse, kuriose yra apstu klegančių portugalų, tampa aišku – vedėjas nėra vestuvių esmė ir ašis. Išmokite pietietiškai atsipalaiduoti ir paleisti įvykius savo tėkme, investuokite vedėjui skirtą biudžetą į tikrai gerą grupę, juk niekas labiau nesuvienija žmonių nei gera muzika.
Tegul svečiai bendrauja tarpusavyje, tegul ateina ant scenos pasakyti keleto žodžių apie Jus, tegul jaučiasi kaip namie – be pareigos „žaisti žaidimėlį“, galvoti sveikinimą, prisipildyti taurelę. Gera mintis būtų patiems jaunavedžiams pasakyti įžanginį žodį, supažindinti svečius tarpusavyje keliais sakiniais apibūdinant, kas šis žmogus, kodėl jis čia. Tai būtų lyg simbolinis jūsų asmeninės vestuvių olimpiados atidarymas – žalia šviesa smagiam maistui, gerai muzikai ir nesibaigiančioms linksmybėms.
Jokio griežto scenarijaus – jokio streso. Dažnai jaunavedžiai kiek persistengia, norėdami suplanuoti ir sukontroliuoti kiekvieną svečių minutę vestuvėse. Juk viskas, ko Jums vestuvių dieną reikia, yra atsipalaidavimas ir ramybė. Niekas nepraneš, kad dabar sveikinimų metas, kad vokelius reikia dėti į dėžutę, o dovanėles - į krepšelį?
Na ir kas. Gal netgi smagiau, kuomet svečiai patys sugalvoja ir prieina Jus pasveikinti, nereikia kentėti nesibaigiančios sveikinimų ir fotografijų lavinos, viskas vyksta daug asmeniškiau ir šilčiau. Niekas neprieis prie sveikinimų knygos, palikti linkėjimo? Na ir kas, juk iš tikrųjų tas žmogus jau Jus pasveikino žodžiu – kam vėl kartotis? Susidėliokite scenarijuje tik esminius punktus – ceremonija, vakarienė, šokis, torto pjovimas. Visa kita yra tik smulkmenos.
Lietuvoje nėra blogo oro. Iš anksto viską suplanuoti sunku – svajoji, žmogau, apie bijūnų glėbius birželio mėnesio viduryje, o jie ima ir nužydi anksčiau laiko; sapnuoji savo šventę kaip pikniką vidury miško, o jau antra savaitė kaip lyja. Svarbiausia nepamiršti, jog blogo oro nėra – yra tik bloga apranga ar nusiteikimas. Gal nematėte, koks prieš keletą metų buvo oras per Karklės festivalį?
Atrodo, kad tai nebuvo priežastis atšaukti linksmybes ir sėdėti paniurus. Na ir kas, jei planavote dieną praleisti gryname ore, o lauke lyja – praneškite svečiams, kad renginio aprangos kodas yra skėtis ir botai. Jei vėsu – iš anksto iš mamų ir močiučių pasiskolinkite šiltų pledų, o pasitikimo gėrimu tegu tampa karštas vynas ar airiška kava. Švenčiantiems atvirame ore visuomet gera mintis yra iš anksto užsirezervuoti paviljoną – atsarga gėdos nedaro.
Talentų paieška. Pietiečių šventės yra labai asmeniškos, tas ore tvyrantis intymumas stebina ir graudina iki ašarų. Šiose šventėse visi jaučiasi jos dalimi, nesidrovi papasakoti atsiminimų apie jaunikį ar nuotaką, paskambinti pianinu ir pagroti gitara. Tegul ir Jūsų svečiai jaučiasi įtraukti.
Jei brolis mokėsi groti instrumentu, draugė – šokių trenerė, o močiutė – skaniausių uogienių virėja, galbūt jie gali prisidėti prie vestuvių pramogų: pagroti per jungtuvių ceremoniją, pravesti flashmob‘ą vakarėlio metu, kiekvienam padovanoti po stiklainiuką konservuotų vasaros gėrybių. Faktas – tai ne tik taps susipažinimo pokalbių temomis („ar čia Jūs virėte šią vyšnių uogienę?“), bet ir būdu kiekvienam tapti reikalingu bei prisidėjusiu prie Jūsų bendro gyvenimo pradžios.
Drąsių jaunavedžių svajonės visad pildosi. Nebijokite nieko – griežtų tėvų patarimų ir ultimatumų, senelių ašarų, to, ką žmonės pasakys ir pagalvos. Turėkite svajonę ir stenkitės ją įgyvendinti. Bent pamėginkite. Nenorite vestuvių vakarėlio, svajojate tik apie pusryčius su crepe blyneliais, braškėmis ir prosecco – kas gali būti šauniau?! Dievinate maistą, kurį ragavote iš vagonėlio per Open Kitchen – tebūnie! Mėgstate keliauti ir trokštate apsilankyti kukurūzų labirinte – po ceremonijos kartu su svečiais sėdate į autobusą ir leidžiatės aplink Lietuvą, pamatyti ir nuveikti to, apie ką visuomet svajojote.
Mes sakome: vestuvės nėra klišė, jos yra kūrybinis procesas. Čia negalioja taisyklės ir prievolės. Nors iš tikro, viena taisyklė yra – darykite viską taip, kad šitos dienos niekuomet nepamirštų nei Jūsų svečiai, nei Jūs patys.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
