Apie būdus pažaboti stresą pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Vaičaitienė.
- Ypatingai nusiskundimų padaugėja po atostogų, kai žmonės grįžta į darbą. Tuomet žmonės plūsteli į vaistines: daugumą vargina darbas, mokslai. Taip pat rudenį sumažėja saulės, pasikeičia hormonų balansas, dėl to žmonės tampa liūdnesni, irzlesni. Varginant stresui, silpsta imunitetas ir netrukus ima pulti peršalimo bei virusinės ligos. Kaip Jūs kovojate su stresu ir ar dažnas Jūsų klientas susiduria su šia problema?
- Su stresu susiduria kiekvienas žmogus, nes kiekvienas pokytis jį mumyse sužadina. Streso neišvengsime – neuždarysime jo į šiltnamį, niekur nuo jo nepabėgsime, tačiau galime kontroliuoti jo poveikį. Streso poveikis organizmui priklauso nuo mūsų požiūrio, nuo to, kaip mes į stresą reaguojame, kaip su juo tvarkomės.
- Kadangi negalime streso išvengti, kaip tuomet su juo kovoti?
- Tiesiog turime paprasčiau žvelgti į gyvenimą. Mes, žmonės, tokie jau esame, kad visur ir visada norime būti pirmi, siekiame, kad mūsų vaikai būtų geriausi, pažangiausi ir gražiausi. Tai kelia įtampą, kuri organizmui yra labai kenksminga. Tačiau stresas nėra vien tik blogis: trumpalaikis stresas yra netgi naudingas – jis sužadina, sujudina organizmą.
Visgi, jei kiekvieną dieną žmogus save „ėda“, jaučia nepasitenkinimą, kad kažko nepadarė, nespėjo ir kas rytą pabunda su mintimis apie nebaigtus darbus, taip jis labai alina savo organizmą ir silpnina savo imunitetą. Stresas – tai didžiausias imuniteto priešas. Net 70 proc. imuniteto stiprumo priklauso būtent nuo mūsų emocinės būklės.
- Kaip parenkate vaistus ar kitus medikamentus klientui – kaip nusprendžiate, ar duoti placebo ar nuoširdžiai pasikalbėti? Kaip suprantate, kad žmogų kamuoja stresas ir kartais jam galbūt tereikia gerai išsimiegoti, atsipalaiduoti?
- Visų pirma, manau, kad vaistininkas yra tas žmogus, kuris tikrai gali padėti žmogui įveikti stresą. Pirmas žingsnis, kurį reikia žengti, norint sumažinti stresą, yra nuoširdus pokalbis. Visgi, pasikalbėti reikėtų ne su bet kuo, o su specialistu – mediku, dirbančiu vaistinėje ir turinčiu daug žinių bei patirties. Mes, vaistininkai, greitai pastebime, kad žmogų kamuoja stresas – toks žmogus būna nervingas, įsitempęs. Visuomet galima rasti laiko ir skirti tokiam žmogui minutę, kitą nuoširdžiam pašnekesiui, konsultacijai.
- Ką daryti pajutus pirmuosius streso požymius?
- Pajutus, kad kankina nemiga ar nuovargis, rūpestingi vaistininkai pataria vartoti specialius augalinius preparatus, maisto papildus su aminorūgštimis, valerijonais, apyniais, melisomis, taip pat tokius, kurių sudėtyje yra B grupės vitaminų, triptofanų, taip pat papildus, stiprinančius nervų sistemą, aprūpinančius organizmą reikalingais vitaminais ir mikroelementais. Norint išvengti stresinės būklės, reikėtų stengtis mažiau nerimauti, nekaupti pykčio ir atidžiai stebėti savo savijautą bei gyvenimo būdą, o pajutus įtampą, atlikti specialius kvėpavimo pratimus. Kad diena būtų lengvesnė, rytą rekomenduojama pradėti stikline vandens, lengva mankšta ir pozityviomis mintimis.
Rūpestingi vaistininkai atkreipia dėmesį, kad norint greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų, labai svarbu paisyti vaistų vartojimo higienos, todėl dėl vaistų, maisto papildų ir vitaminų suderinamumo kaskart būtina tartis su vaistinėje dirbančiais specialistais.
