„Stengiausi iš paskutiniųjų, nėriausi iš kailio, į skolas įkritau. Ir kokia nauda?", – emocijų kupinas kalbėjo žemaitis.
E. Kripo liūdnai pasibaigusi istorija prasidėjo prieš daugiau nei trejus metus.
Negalią turintis vyras ilgus metus nesėkmingai buvo įsiregistravęs Darbo biržoje. Sužinojęs apie galimybę iš Darbo biržos gauti paramą darbo vietai sukurti, Kurmaičių kaimo gyventojas nusprendė pats pasirūpinti sau darbu – nusprendė veisti ir auginti triušius.
Parašęs verslo planą vyras kreipėsi į Klaipėdos teritorinę darbo biržą, kuri 2013 m. E. Kripo projektui skyrė apie 40 tūkst. Lt (11,6 tūkst. eurų).
Visai netoli namų vyras pradėjo įsirenginėti tvartelį triušiams. Tačiau vos pradėjus už paramos pinigus kurti verslą E. Kripas susidūrė su pirmaisiais sunkumais.
„Tie viešieji pirkimai... Man reikėjo elektrą atsivesti iki tvartuko. Pats esu elektrikas, galėjau ir pats pasidaryti, bet man nė iš tolo neleido. Pasirodo, reikia viešuosius pirkimus daryti, samdytis elektriką, kuriam reikia mokėti“, – pasakojo pašnekovas.
E. Kripui pagaliu į ratus tapo ir tai, kad iš gautos paramos vyrui buvo iš pradžių išmokėta ne visa suma, o 30 tūkst. Lt (8,7 tūkst. eurų).
Tačiau didžiausias konfliktas dėl gautos paramos su darbo birža nutiko, pašnekovo teigimu, kai jis nesutiko įsigyti krovininio automobilio, kuris buvo numatytas verslo plane.
„Bet kaip aš nusipirksiu, jei iki galo neišmokėjo pinigų. Be to, pristačiau pažymą, kad negaliu vairuoti krovininio automobilio. Prašiau, kad leistų įsigyti lengvąjį, bet neleido“, – savo istoriją tęsė Kretingos rajono gyventojas.
Iki šiol triušių veisimu ir auginimu bandęs verstis vyras priėjo liepto galą: įmonę uždarė ir nebežino, ką daryti, nes Klaipėdos teritorinė darbo birža kreipėsi į teismą, jog E. Kripas grąžintų jam skirtus paramos pinigus. Kaip teigė vyras, pirmos instancijos teisme jam buvo priteista grąžinti po daugiau nei 400 eurų kas mėnesį.
„O aš gaunu tik 175 eurus savo invalidumo pensijos”, – apie beviltišką padėti kalbėjo vyras.
E. Kripas neneigė, kad prieš ginčo atsidūrimą teisme Darbo birža jam siūlė taikos sutartį, bet jis nesutiko, nes jautėsi, kad visus reikalavimus įvykdė, o jam nebuvo siūloma iki galo išmokėti visos paramos (apie 10 tūkst. neišmokėtų Lt – 2,9 tūkst. eurų).
Klaipėdos teritorinės darbo biržos patarėja Justė Visakavičienė teigė, kad konfliktas tarp Kretingos rajono gyventojo ir Darbo biržos kilo dėl Savarankiško užimtumo rėmimo sutarties įgyvendinimo.
Pasak jos, paraiškoje vyras buvo nurodęs, kad paramos jam reikia patalpų remontui, pritaikant jas triušiams auginti, minifermas montuoti, transporto priemonės krovininiam automobiliui įsigyti, kompiuteriui, monitoriui bei materialaus turto draudimui.
Darbo birža E. Kripui išmokėjo 75 proc. (apie 30 tūkst. Lt) paramos išvardytoms darbo priemonėms įsigyti.
„Neįsigijus visų paraiškoje nurodomų darbo priemonių, laikytina, kad darbo vieta sau neįsteigta. E. Kripas iki sutartyje numatyto ir keletą kartų pratęsto termino neįsigijo krovininio automobilio ir neapdraudė už subsidijos lėšas įsigyti ilgalaikio materialiojo turto. Neatlikus šių veiksmų, darbo vieta laikoma neįsteigta, o sutartis pažeista“, – komentavo J. Visakavičienė.
Pasak jos, Kretingos rajono gyventojui buvo siūloma dar kartą tikslinti paraišką, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, atsisakant darbo priemonės – krovininio automobilio, tačiau E. Kripas reikalavo leisti jam įsigyti lengvąjį automobili.
„Kas neatitiko ir šiuo metu vis dar neatitinka galiojančių teisės aktų, – pridėjo ji. – Norėtume pabrėžti, kad paraišką rengė pats pareiškėjas ir tik jis sprendė, kokių darbo priemonių jam reikės steigiant sau darbo vietą. Todėl nesuprantami E. Kripo veiksmai įrašyti į paraišką krovininį automobilį kaip būtiną darbo priemonę, o vėliau nevykdyti sutartinių įsipareigojimų arba vėliau pareiškėjui supratus, kad krovininis automobilis jam netinkamas, nesutinkant jo atsisakyti, t.y. išbraukti iš paraiškos ir sumažinti subsidijos lėšų sumą ketinto pirkti automobilio vertės kaina“.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovės teigimu, E. Kripas turi lengvąjį automobilį, kurio pakanka triušių veisimo verslui.
„Asmuo transporto priemonę turėjo ir tuo metu kai buvo siūloma tartis taikiai, tikslinti paraišką atsisakant krovininio automobilio, netenkinant prašymo keisti teisės aktus, kad asmeniui išimties tvarka būtų suteiktos teisės gauti subsidiją lengvajam automobiliui įsigyti, todėl belieka apgailestauti, kad negalėdamas apsispręsti ir nepriimdamas darbo biržos specialistų patarimų ir pagalbos asmuo tapo skolininku“, – komentavo specialistė.
Šiuo metu civilinis ginčas vyksta Klaipėdos apygardos teisme, ir byla yra sustabdyta, nes yra kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išaiškinimo, ar teisės aktas, draudžiantis įsigyti lengvąjį automobilį naudojantis subsidija kaip darbo priemone steigiant darbo vietą sau, nepažeidžia neįgaliųjų asmenų interesų.
