Rugsėjis – kaskart naujos adaptacijos mėnuo
Baigiantis vasarai, kai į Kauną po atostogų sugrįžta ne tik patys kauniečiai, automobilių dar nepastato senoliai, o studentai pradeda plūsti iš visos Lietuvos, prasideda neramus laikotarpis, kuris, kaip rodo praktika, normalizuojasi per mėnesį. Tuomet visi supranta, kaip patogiau automobiliu vykti į darbą, kaip aplenkti arba išvengti spūsčių ir pan. Taigi, rugsėjį visada žinai, ko tikėtis ir kiek tai truks, bet šiais metais taip neatsitiks, nes kone visur išvysi originalųjį ženklą su atsiprašymu bei neregėtas automobilių spūstis.
Spūstis Kaune – nesąmonė
Vienas iš didžiausių Kauno kaip Lietuvos didmiesčių privalumų – pakankamai gerai suvaldytas transporto srautas, kuris niekada, pabrėžiu, niekada iki tol nesudarė didelių transporto spūsčių, todėl nenuostabu, kad kauniečiai iš vilniečių spūsčių visada juokdavosi, nes niekada Kaune jų nebūdavo, o jei ir būdavo, tai užtrukdavai penkias minutes ilgiau toje vietoje, kurią dažniausiai prašvilpdavai. Tiesą sakant, reikia pasakyti, kad piko metu „didžiausios“ spūstys būdavo tose vietose, kur į pagrindines arterijas „subėgdavo“ didelis srautas automobilių vienu metu, bet ir tai buvo 5 min. reikalas.
Atsiprašome, Kaunas tvarkosi
Iš pradžių atsiradus naujam ir kiek neįprastam informaciniam kelio ženklui „Atsiprašome, Kaunas tvarkosi“, visi kauniečiai džiaugdavosi, nes jau atėjo metas, kada Kaunas išties pradėjo būti tvarkomas. Jau niekas garsiai nejuokauja, kad „Kaunas – didžiausia Lietuvos duobė“. Ir išties, naujos valdžios investicijos aiškiai matomos ir laikinoji sostinė gražėja, o tai labiausiai pastebi, manyčiau, vairuotojai.
Ne apie viską pagalvota
Ir štai atėjo rugsėjo pradžia, kai visai netikėtai buvo viešai pareikšta, kad atsiprašome, Kaunas pradėjo tvarkyti ir Kauno hidroelektrinės tiltą, ir ne šiaip sau vieną ar kitą kelio pusę, bet visa kelio atkarpą, kurios uždarymas reikštų tą patį, kaip uždaryti, pavyzdžiui, Panemunės tiltą ar pan. Beje, kai Panemunės tiltą uždarinėjo remontui, buvo iš anksto paruoštos kitos transporto pralaidos (praplatintas Jiesios tiltas ir pan.), o čia nieko – tik konstatuota, kad dėl teismų maratono užtruko remontas, kuris prasideda šiandien ir jei geri orai bei sėkmė leis, tiltas bus baigtas tvarkyti po pusmečio. Aš nežinau Kauno HAE tilto realios būklės, bet manau, kad jis dar būtų „ištempęs“ iki kitų metų vasaros, tuo labiau, kad jis neatrodė avarinės būklės.
Kauniečiai vilniečių kailyje
Taigi, atėjus rugsėjo 5 d. su gerąją Kauno HAE naujiena bei turint omeny, kad Petrašiūnuose, Savanorių pr., Birželio 23 g. ir t.t. buvo atsiprašoma, kad Kaunas tvarkosi, t.y. beveik visose Kauno mikrorajonų svarbiausiose transporto arterijose vyksta dalis arba viso kelio remonto darbai bei į darbus po atostogų grįžta kauniečiai, į studijas – studentai, į kasdieninę veiklą – senjorai, Kaunas paskendo vilnietiškose spūstyse. Ir čia nebėra vieno kelio ar jo atkarpos problema, ne – tai visur: nusuki į vieną arteriją – spūstis, tuomet pasuki į kitą – kita, bandai apvažiuoti trumpesniais keliais – tas pat.
Ten, kur galėdavai nukakti per 10-15 min., dabar ir 30 min. negana, o jei dar kelyje – eismo įvykis arba automobilio gedimas... Taigi, su beatodairišku noru pavyti ir aplenkti Kauno valdininkai visus kauniečius privertė pasijusti vilniečiais – kalbu apie gyvenimą automobilių spūstyse. Nepakanka paminėti ir to fakto, kad tvarkomos gatvės, šalia kurių vyksta tam tikri intensyvūs darbai (pavyzdžiui, bebaigiant tvarkyti Panemunės tiltą arba autobusų stotį): paskutinę akimirką sugalvojama, kad reikia sutvarkyti ir aplinkines gatves, nes to mat negalima padaryti tuomet, kai objektai tvarkomi, o to rezultatas – naujos spūstys. Juk dabar kiekvienas kaunietis, žinodamas Kauno transporto sistemą, stengiasi išnaudoti visus galimus pravažiavimus bei apvažiavimus, aplenkdamas spūstis, tačiau ir čia „logiškieji“ valdininkai pasistengė apsunkinti gyvenimą.
Gal jau laikas pradėti galvoti?
Ar nebūtų logiška didžiąsias transporto arterijas taisyti pavasario pabaigoje bei vasarą, o šalutinius kelius, įvažiavimus ir pan. – anksti pavasarį arba rudenį? Ši taisyklė turėtų galioti net ir tuo atveju, jei koks konkursas neįvyko arba buvo atidėtas dėl teisminių sprendimų ir pan., vadovaujantis logikos ir pragmatiškumo bei patirties dėsniais. Gal jau laikas Kauno merui grįžti į darbo vietą, nes valdininkai nesutvarko to, ką jie norėtų parodyti merui kaip pavyzdingą darbo vaisių, o kauniečiai tai laiko didžiausiu galvos skausmu ir laiko vagimi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite mums el.paštu pilieciai@delfi.lt!