Milijonai vaikų visame pasaulyje liepą vadins įsimintiniausiu atostogų mėnesiu, nes būtent vasaros viduryje pasirodė nauja knyga apie Harį Poterį. Televizijos naujienų reportažuose matytos skaitytojų eilės prie knygynų, tūkstančiai gerbėjų klubų, milijonai išpirktų nestebuklingų burtų lazdelių, apsiaustų ir dėžučių priešpiečiams - tai ne vien britų rašytojos Džoanos Rouling sukurtas stebuklas, bet ir brangi viešųjų ryšių kampanija. Rekordiniai tiražai buvo išpirkti per kelias pirmąsias knygos pasirodymo dienas.
Teises Harį Poterį prakalbinti lietuviškai turinti leidykla “Alma littera” kasdien sulaukia klausimų, kada ateis diena, kai gerbėjai jau šeštą kartą galės žavėtis skaitydami jaunojo burtininko nuotykius. “Nauja Hario Poterio dalis lietuvių kalba pasirodys kitų metų pradžioje, - ilgas laukimo valandas žada leidyklos atstovė Laura Narbutaitė-Bilotienė. - O tokio skambučių ir laiškų antplūdžio nesitikėjome. Knygynų darbuotojai taip pat klausinėja, kada Lietuvos vaikai galės įsitraukti į magišką paslapčių pasaulį”.
Anot moters, mėnesiai nuo knygos originalo kalba iki lietuviško vertimo lėtai slenka dėl to, jog teisę pradėti versti kūrinį leidykla įgijo tik po pasaulinės premjeros, vykusios liepos 16 dieną.
Haris Poteris pakerėjo milijonus, o sunkiai besivertusią vienišą motiną Dž.Rouling pavertė įtakingesne už Didžiosios Britanijos karalienę bei sukrovė turtus, vertinamus daugiau negu dviem su puse milijardo litų.
Leidyklų atstovai mano, kad įdomi kūrinio atsiradimo istorija, sukurta legenda ir aura yra raktas į sėkmę knygų leidybos versle. “Persipynę gandai, pasakojimai apie būsimas knygas bei jų autorius veikia tiek anglų, tiek lietuvių kalba skaitančius žmones”, - pastebi L.Narbutaitė-Bilotienė.
Gera reklama - pusė darbo
Leidyklos atstovės teigimu, iš viso Lietuvoje jau parduota apie 200 tūkstančių knygų apie Harį Poterį. Anot leidėjų, ši knyga vaikų literatūroje pradėjo naują erą: kūriniai apie magiją, burtus, stebuklus tiesiog graibstomi.
Lyg burtažodis skaitytojus veikia ir kai kurių kitų autorių pavardės viršeliuose. Izabelė Aljendė, Herbjorga Vasmo, Džonas Irvingas, Paulas Koeljas, Denas Braunas ir Aleksandras Bariko - autoriai, kuriems populiarumo galėtų pavydėti dažnas plunksnos (dabar jau kompiuterio) brolis iš Lietuvos.
Leidyklų atstovai neslepia, jog nuvykę į knygų parodas užsienyje, jie visada stebi, kas skina pirmuosius populiarumo vaisius vienoje ar kitoje šalyje. Žvalgyba padeda nuspręsti, kas galėtų užkariauti Lietuvos knygių širdis.
Tačiau Kaune veikiančios leidyklos “Jotema” direktorius Virgilijus Matjošaitis sėkmės laurus linkęs atiduoti reklamai. “Nesvarbu, kad knyga neįdomi. Jei reklama žmogų suintriguos, jis nusipirks, perskaitys, nusikeiks, ir taip iki kitos reklamos. Dirbama pagal principą: gal ir neskanu, bet jei visi paragaus, prekės neliks lentynose, o pinigai šildys kišenę”, - atvirai dėstė garsųjį “Da Vinčio kodą” išleidusios bendrovės direktorius.
Vis dėlto lygybės ženklo tarp knygų verslo ir majonezo pramonės V.Matjošaitis nerašo: “Nors kilni misija leidyboje labai išblukus, bet vis tiek žmonės skatinami skaityti, atrandami nauji autoriai bei kultūros klodai”.
Pasirinkimą lemia pavardės
Vyriausiasis leidyklos redaktorius Valentinas Sventickas teigia, kad populiarus kūrinys ne visada sužavi profesionalius kritikus. “Kiekvienas nori užsidirbti, todėl natūralu, kad, pastebėjus autoriaus populiarumą, leidyklos įsikimba į jo kūrybą, ir pavardė tampa svarbesnė už kūrinį”, - konstatavo V.Sventickas.
Pasak redaktoriaus, Rašytojų sąjungos leidykla dažniau renkasi autorius, kurių literatūrinė vertė patikrinta laiko, bet, pavyzdžiui, Džeimso Džoiso ar Šarlio Bodlero kūrybą ne kiekvienas lengvai perpranta.
“Pasitikime ne vertimų į užsienio kalbas ar parduotų egzempliorių skaičiumi, o Nobelio, Bukerio ir kitų elitinių premijų laureatais”, - sakė literatūros kritikas. Jis mano, kad knygynuose graibstoma literatūra nėra prasta. “Antai A.Bariko - gerai rašo ir būtų neblogas pavyzdys mūsiškiams, kaip galima kultūringai, išradingai trumpu romaniuku papasakoti įdomią istoriją. Aišku, pasitaiko atvejų, kai po kiek laiko bestselerių autorių pavardės užmirštamos, tačiau leidėjai orientuojasi į šiandieninę rinką ir stengiasi įtikti skaitytojui bei gauti kuo didesnį pelną”, - aiškino V.Sventickas.
Internetas neneša lobių
Nors lietuviai Nobelio premijos dar nėra gavę, bet kritikai teigia, jog užsienio autoriai neišstums mūsiškių rašytojų iš knygynų lentynų. V.Sventickas pastebi, kad susidomėjimas lietuvių kūryba vėl atgyja, nes skaitytojus traukia vietinės aktualijos, mentalitetas, artimas veikėjo portretas.
“Leidyklos misija - į dienos šviesą paleisti kuo daugiau lietuvių kūrinių, sulaukia atsako. Žmonės dažnai pamato, kad mūsiškiai niekuo neprastesni už prestižinių premijų laureatus”, - tikino Rašytojų sąjungos narys.
Vis dėlto V.Sventickas pripažįsta, kad kai kurie rankraščiai be valstybės paramos taip ir liktų dūlėti stalčiuose: “Poezijos, novelių dideliais tiražais neišleisi, o tautai reikia parodyti jos kūrybinį potencialą, talentingiems autoriams reikia viešumo. Mus gelbsti Kultūros ministerijos parama”.
Šešiasdešimties metų sukaktį švenčiančios “Vagos” leidyklos direktorius Vytas Petrošius priduria, kad senos tradicijos įpareigoja, bet neapsimoka. Anot jo, per mėnesį Lietuvos rinkoje pasirodo apie 250 knygų nauju pavadinimu. “Retas verslininkas dirba su tiek naujų, skirtingų produktų. Rinkodaros specialistams tenka didžiulė atsakomybė”, - patirtimi dalijosi V.Petrošius.
Paklaustas apie elektroninės prekybos perspektyvas, leidyklos direktorius sakė, kad internetas yra tik pagalbinis pardavimo kanalas, kurio apyvarta prilygtų “mažiausiam “Vagos” knygynėliui mieste”.
Knygomis nebepuošia sienų
Tačiau knygomis prekiaujančios interneto svetainės nenuleidžia rankų. “Patogu pirkti” administratorius Giedrius Milašiūnas įsitikinęs, kad elektroninė prekyba turi didelį potencialą ir tai rodo auganti interneto parduotuvės apyvarta. “Knygų parduodame vis daugiau. Ypač perka tokias, kurios greitai baigiasi knygynuose”, - sakė G.Milašiūnas, prisiminęs, kad “Da Vinčio kodas” ir “Durnių laivas” buvo graibstyte graibstomos.
Administratoriaus duomenimis, karščiausi knygų prekybos mėnesiai yra rugsėjis ir gruodis. “Žiemą knyga tampa Kalėdų dovana, o rudenį leidinius perka mokiniai ir studentai”, - aiškino G.Milašiūnas.
Susidomėjimą populiaria literatūra jaučia ir senų knygų pardavėjai. Kaune esančio knygyno-antikvariato savininkas Vidmantas Staniulis šypsojosi prisiminęs, jog iš penkių Hario Poterio dalių lentynose liko tik trys, nes “nuo populiarumo apsvaigę” skaitytojai dvi knygas tiesiog pavogė. “Likusias tris be vargo pardavėme”, - teigė V.Staniulis, vis dar sulaukiantis klausimų apie “Da Vinčio kodą” ar “Alchemiką”.
“Pastebime, jog verslas susijęs su kitais kultūros įvykiais: susidomėjimą knyga lemia teatro spektaklis ar filmas, sukurtas pagal konkretų kūrinį, - pasakojo senomis knygomis prekiaujanti Danutė Baltrušienė, prisiminusi filmą apie Airisės Merdok gyvenimą. - Pamačiusios šį filmą moterys viena po kitos klausė apie “Jūra, jūra...” autorės knygas”.
V.Staniulio teigimu, dabar knyga randa savo tikrąjį skaitytoją ir vietą. “Anksčiau būdavo žmonių, kurie knygas pirko metrais lyg dailylentes sienoms puošti. Rusvos “Pasaulinės literatūros bibliotekos” knygų nugarėlės puikiai derėjo svetainės lentynose, neva liudydamos apie jų savininko išsimokslinimą ir apsiskaitymą”, - ironizavo pašnekovas.
