Viskas prasidėjo nuo to, kad rugpjūčio 22 d. vokiečių tinklas „Lidl“ už kiekvieną pirkinį, kurio vertė – ne mažiau nei 100 zlotų (apytikriai 23 Eur), pirkėjams įteikė 20 zlotų (apytikriai 4,6 Eur) vertės dovanų kuponą.
Portugalų valdoma „Biedronka“ sureagavo akimirksniu – jau kitą dieną paskelbė suteiksianti 25 zlotų (apytikriai 5,7 Eur) nuolaidas tiems pirkėjams, kurie apsipirko už ne mažiau nei 199 zlotus (apytikriai 45,7 Eur). Pastaroji akcija vyko rugpjūčio 23–28 d.
„Lidl“ netruko atsakyti konkurentui be atsako. Rugpjūčio 25 d. kiekvieno dovanų kupono, įteikiamo apsipirkusiesiems bent už 100 zlotų (apytikriai 23 Eur), vertę padidino iki 30 zlotų (apytikriai 6,9 Eur). O pirkėjams, kurie prieš tai gavo mažesnės vertės kuponą, buvo pasiūlyta 10 zlotų (apytikriai 2,3 Eur) kompensacija.
Ir „Lidl“, ir „Biedronka“ nuolaidų programose neskaičiavo tokių pirkinių, kaip alkoholis, tabako gaminiai ar maistas kūdikiams.
Lenkijos ekonomistai pastebi, kad agresyvi nuolaidų politika gali atsiliepti prekybininkų pelningumui, tačiau ilguoju laikotarpiu perspektyvos ji gali pasiteisinti – pavyzdžiui, padės pritraukti naujų klientų.
„Open Resarch“ tyrimo, kurį atliko Rinkos ir nuomonių tyrimų agentūra, duomenimis, lenkus į parduotuves privilioti labiausiai padeda tik nuolaidos. Net 57 proc. respondentų atsakė, kad tai patraukliausias skatinimo būdas.
„Ši kova tęsis, ji niekada nesibaigs, – interviu leidiniui „Gazetą Pomorską“ sakė portalo dlahandlu.pl vyriausia redaktorė Edyta Kochlewska. – „Biedronka“ yra rinkos lyderė, bet tai nereiškia, kad jai galima užmigti ant laurų. Ji privalo reaguoti į konkurentų veiksmus, o šie niekada nesnaudžia. Kova turi tęstis visada. Priežastis yra paprasta: lenkai nėra 100 proc. lojalūs klientai. Jie itin neištikimi.“
Naujas prekybininkus supykdęs mokestis
Nuo rugsėjo 1 d. kaimyninėje šalyje pradėjo galio naujas mažmeninės prekybos mokestis.
Šį mokestį privalės mokėti bendrovės, parduodančios bet kokį kilnojamąjį turtą ar jo dalis. Tiesa, įsigaliojusiame įstatyme numatytas 17 mln. zlotų (3,89 mln. Eur) mėnesinės apyvartos neapmokestinamasis dydis. Taigi, mokestis bus taikomas taikomas tik toms parduotuvių pajamoms, kurios viršys šį dydį.
Prekybos apyvartai nuo 17 mln. zlotų iki 170 mln. zlotų (38,9 mln. Eur) būtų taikomas 0,8 proc. fiksuotas mokesčio tarifas, o didesnei apyvartai – 1,4 proc. mokesčio tarifas.
Įstatyme numatytos kai kurios išimtys - mokestis nebus taikomas vaistų, medicinos priemonių, kai kurių maisto produktų prekybos apyvartai. Mokestis nebus taikomas ir vandens, elektros, kitoms komunalinėms paslaugoms. Tačiau kai, pvz., bus parduodama skalbyklė ir kartu jos pristatymas, ši paslauga taip pat bus apmokestinta nauju mokesčiu.
Lenkijos politikai atvirai vadina nukreiptu prieš didžiuosius užsienio prekybos tinklus, tad „Financial Times“ atkreipė dėmesį, kad užsienio investuotojai persvarstys tolimesnius plėtros planus.
Mokestis gali visiškai nubraukti tokių bendrovių, kaip „Tesco“, „Carrefour“, „Biedrionka“ ir kt. pelnus. Kita vertus, prekybos tinklai gali imtis planų keisti veiklos modelį ir vykdyti veiklą ne tiesiogiai, o parduodami veiklos licencijas (frančizę) smulkesniems prekybininkams.
Pavasarį Lenkijoje taip pat buvo įvestas naujas mokestis bankams.
