Pateikiame ištrauką iš knygos.
Naujas kelias prie drabužių spintos
Mada – tai architektūra:
viskas priklauso nuo proporcijų.
Coco Chanel
Valandėlę stabtelėkime ir įsižiūrėkime į jūsų rytinį stiliaus ritualą. Kaip jis vyksta? Paknopstomis vejatės tirpstantį laiką? Įniršusi verčiate stalčius, svaidydama atgrasias drapanas, ieškodama tos vienintelės reikiamos palaidinukės, o viskas baigiasi apgailėtina drabužių ir batelių krūva ant grindų?
Ar jums tai chaosas ir kankynė, beviltiškai stengiantis rasti bent ką nors pakenčiama?
Jūs tikrai ne viena tokia. Toks elgesio modelis plačiai paplitęs – jį lemia ne vien drabužinės turinys, bet ir jūsų nusiteikimas jo atžvilgiu. Laimė, šiai bėdai įveikti jums nereikės ilgus metus vaikščioti pas psichoterapeutą; vis dėlto mums teks bendromis jėgomis keisti jūsų įpročius.
Prieš pertvarkydami jūsų spintą, pirmiausia išnarstysime kasdienį modelį, pagal kurį jūs apsirengiate, nes net puikiausių apdarų prikimšta spinta neduos geidžiamų rezultatų, jeigu kapitonė (tai yra jūs!) vairuos savo laivą su maniakišku įniršiu. Kad ir kaip sunku įsivaizduoti, bet mūsų tikslas – taip pakeisti jūsų kasdienį apsirengimo ritualą, kad juo mėgautumėtės, žinotumėte turinti iš ko rinktis. Kad galėtumėte ramiai apgalvoti, ką norite pasakyti savo apranga. Pridėti naujų detalių ar jų sumažinti, kol veidrodyje išvysite harmoningą paveikslą. O tada galėsite žvaliai žengti pro duris, užuot pradėjusi dieną išankstiniu pralaimėjimu, menkai apsiginklavusi prieš laukiančius išbandymus.
Baisūs rūbai sugadina dieną
Leiskite pradėti nuo atodūsio: aiman.
Jūs kuo puikiausiai žinote, kaip būna. Iš labo ryto puldinėjate kaip be galvos arba tiesiog nenorite galvoti, ką vilktis. Palendate po dušu ir stveriate kas švaresnio pasitaikė po ranka. Galiausiai išeinate iš namų puikiai žinodama, kad apsirengėte nekaip.
Gal pasirinkti drabužiai jums neprideda grakštumo, gal nedera tarpusavyje, gal yra pasenę, apsmukę, keisti ar tiesiog nykūs, o gal ir tokie, ir tokie. Žiūrėdama į save veidrodyje nebuvote patenkinta, bet pagalvojote, kad tiks ir taip. Nebėra kada sukti galvos, be to, šiandien jūsų nelaukia nei susitikimai, nei pasimatymas per pietus, nei pobūvis po darbo – nieko ypatinga. O ir tiek tos bėdos – juk tai tik drabužiai, ar ne?
Tačiau užtenka peržengti slenkstį, ir nuėjusi vos dešimt žingsnių jau gailitės savo pasirinkimo. Verčiau būtumėt anąkart tvarkydama spintą išmetusi šituos džinsus, nes su jais visada – nė karto nebuvo kitaip – jaučiatės kaip tankas. Ir reikėjo pasiimti prie puspalčio derančią rankinę. Ūmai skausmingai suvokiate, kad apsirengėte maždaug penkių skirtingų spalvų ir trijų ar daugiau raštų drabužiais. Dabar visą dieną būsite rytinio pasirinkimo nelaisvėje. Stengiatės susitelkti į darbą ir nekreipti dėmesio į savo nepasitenkinimą, bet viskas veltui: graužatis dėl išvaizdos nuodija kiekvieną jūsų pokalbį, kiekvieną dienos akimirką, jums norisi pasislėpti kur nors kamputyje pasikabinus užrašą: „Žinau, kad esu netikusiai apsiskarmalavusi, labai prašau į mane nežiūrėti ir nesmerkti.“
Ar aš perdedu? Kažin. Išties sunku pervertinti baisios, o kitąkart – ir iš bėdos pakenčiamos aprangos neigiamą poveikį mūsų nuotaikai ir savikliovai. Tokią dieną tikrai nenorėtumėte susidurti su asmeniu, kuriuo domitės iš profesinių ar romantiškų paskatų. Neabejoju, kad nenorėtumėte gatvėje sutikti ir pikčiausio priešo. Ir net norėdama su niekuo neužmegztumėte atsitiktinės pažinties. Trumpai tariant, tądien nieko nenorėtumėte susitikti.
Tokios dienos – joks atsitiktinumas. Jas nulemia ta rytmečio valanda, kai jūs nuleidžiate rankas. Ir labai dažnai išankstinis pralaimėjimas yra sąmoningas: iš patirties žinau, kad dauguma mano klienčių puikiai suvokia skirtumą, kada jos, savo pačių žodžiais, labiau pasistengia apsirengti, o kada ne. Štai čia ir norėčiau kai ką pakeisti jūsų gyvenime.
Suprantu, kad ne kiekvieną rytą užtenka jėgų kasdienei ruošai. Tačiau ar verta sąmoningai pasismerkti tokiai dienai, kai vengsite viešumos ir kitų žmonių kaip ugnies? Noriu, kad jūsų diena būtų kur kas įdomesnė, net jei tądien laukia tik šešiamečio sūnaus futbolo rungtynės ar trumpas apsilankymas salotų bare. Štai dėl ko vienas svarbiausių mano knygos tikslų yra atpratinti jus nuo minties, kad tik tam tikromis dienomis jūs turite pasistengti gerai atrodyti, o kitais atvejais tebūnie kaip visada.
Puikiu stiliumi išsiskiriančios moterys neturi įpročio tai įjungti, tai išjungti savo gebėjimo apsirengti – turbūt pastebėjote, kad net su kasdieniais drabužiais jos kažkodėl nuostabiai atrodo. Kam jos deda šitiek pastangų? Nes suvokia, kas statoma ant kortos. Kaip jos įsigudrina nuolatos taip puikiai atrodyti? Ogi kasdien praktikuojasi!
Tos moterys, kaip aš mėgstu sakyti, yra užsiauginusios tvirtus mados raumenis. Ir kasdien juos mankština, neleidžia atrofuotis. Šiame skyriuje pamėginsime įsivaizduoti, kas būtų, jei ir jūs imtumėte mankštinti šiuos raumenis – kaip jau sakiau, kasdien.
Kurkite harmoningą visumą
Dauguma moterų, kurias man tenka konsultuoti, klaidingai supranta, kas yra geras stilius. Negana to, kad stilių laiko nepasiekiamomis aukštumomis (o šitaip anaiptol nėra), jos dar ir mano, kad tam reikia pinigų, laiko ir daugybės žygių į parduotuves. Be to, jos įsitikinusios, kad norint išsirinkti geriausius apdarus būtina išmanyti kažkokias komercines paslaptis. Tačiau gerą stilių lemia ne tiek sprendimai, priimti matavimosi kabinoje per atsitiktines išvykas į drabužių parduotuves, kiek jūsų kasdieniai veiksmai priešais veidrodį namuose.
Kitaip tariant, geras stilius priklauso ne tiek nuo to, ką perkate ir ką turite (nors ateis laikas pasikalbėti ir apie tai), kiek nuo to, ką su kuo kasdien derinate. Nors aš, kaip stilistas, nemažai laiko praleidžiu drabužių parduotuvėse, iš esmės mano darbas – sukurti klientui stilių.
Ką tai reiškia platesniu, ne vien profesiniu požiūriu? Kurti stilių – tai matyti bendrą vaizdą ir tol jį taisyti, kol viskas stos į savo vietas. Formuodamas klientės stilių stengiuosi, kad visos jos aprangos detalės derėtų ir sudarytų harmoningą visumą. Net jeigu kalbame apie suknelę, kurią apsirengusios daugelis moterų tariasi nebeturinčios ką veikti, apsvarstau, kokie bus bateliai, apsiaustas, šalikas, šukuosena, makiažas, rankinė, kad visa tai atrodytų sukurta tai suknelei, o svarbiausia – ją vilkinčiai moteriai. Tereikia atidžiai apgalvoti spalvas, medžiagas, faktūras, raštus bei stilių tarpusavio sąveiką – štai jums ir sėkmės receptas.
Toks holistinis požiūris visiškai įmanomas ir „pasidaryk pats“ sąlygomis. Viską lemia harmonija – neįtikėtinai veiksmingas ir pats trumpiausias kelias į puikų stilių. Taip jau sukurta žmogaus akis, kad ją traukia harmonija – ir paveiksluose, ir namų interjeruose, ir gamtoje, ir madoje. Mums glosto akį vientisas, darnus vaizdas, kuriame nė viena detalė neiškrinta iš visumos, nerėžia akies ir netrikdo, – tai ir yra grožis. Tačiau nors ir sugebame pagauti dailininko sukurtą, fotografo įamžintą ar gamtoje viešpataujantį grožį, daugelis iš mūsų neįžiūrime potencialaus grožio savo drabužių spintoje.
Pastebėjau, kad daugybė mano klienčių serga liga, kurią praminiau juokdarių mokyklos sindromu. Būna, kad moteris turi gerą skonį, vilki drabužius, kurie atskirai paimti kelia estetinį pasigėrėjimą, tačiau, įsižiūrėjus į detales arba sudėjus juos į krūvą, vaizdas niekaip nesiklijuoja. Tokios moterys daugiau dėmesio skiria apsipirkimo, o ne apsirengimo procesui.
Kaip patikrinti, ar jūsų apranga harmoninga? Tereikia įsižiūrėti. Ar visos detalės susilieja į darnią visumą? O gal draugės megztą stambaus rašto šaliką iš auksinių ir oranžinių siūlų (taigi dvispalvį ir ryškios faktūros, kuri suvokiama kaip raštas) užsimetėte ant juodos baltos gėlėtos suknelės (dar dvi spalvos ir dar vienas raštas), o ant jos apsivilkote pynėmis megztą rudą megztinį (dar viena spalva ir faktūra), apsimovėte juodas pėdkelnes ir apsiavėte kaubojiškus batus su daugybe detalių? Sveika įgijusi juokdarių mokyklos diplomą! Toks ansamblis nėra neregėtas negirdėtas, iš pažiūros nėra ir labai bjaurus. Bet viena aišku – jis blaško dėmesį. Žvilgsnis krypsta į tą ne vietoje atsidūrusį šaliką, o ne į veidą, sumaniai įrėmintą dailios iškirptės su švelnaus balto šilko apvadu. Be to, dėmesį traukia kerėpliškas rudas apavas, su kuriuo juodomis pėdkelnėmis aptemptos kojos atrodo kaip nupjautos. Akyse mirga marga.
Regėdamos tokią maišatį, akys ir smegenys reaguoja į aprangą ir ją vilkintį žmogų kaip į vizualinį triukšmą. Prisiminkite, kas nutinka, kai išgirstate džeržgiančius, kakofoniškus muzikos garsus. Ar pavyksta įsijausti į tokią muziką ir ją suprasti? Gal ir taip, jei mėginate padaryti įspūdį gerbėjui per pasimatymą naujojo džiazo koncerte kokiame nors tamsiame pusrūsyje. Bet kasdieniame gyvenime veikiausiai stengsitės to triukšmo nesiklausyti.
