Kadangi šalies ūkis traukėsi jau antrąjį ketvirtį iš eilės, laikoma, kad jį ištiko recesija. Svarbiausią Nigerijos ūkio šaką – naftos pramonę – smarkiai pakirto sumažėjusios „juodojo aukso“ kainos pasaulinėje rinkoje.
Iš naftos šios Afrikos šalies vyriausybė gauna 70 proc. savo pajamų.
Nigerijos ekonomika nukentėjo ir dėl šalies valiutos nairos, kuriai birželį leista laisvai cirkuliuoti, nors ekonomistai ragino tokį sprendimą priimti dar anksčiau.
Nigerija su Pietų Afrikos Respublika varžosi dėl didžiausios žemyno ekonomikos titulo. Šalį kamuoja ne ką mažiau įspūdingesnė infliacija – liepą ji siekė 17,1 proc. ir užkopė į pastarųjų 11 metų aukštumas.
„Buvo galima išvengti daugumos dabar Nigeriją kamuojančių problemų, – teigė bendrovės „Aberdeen Asset Management“ analitikas Kevinas Daly. – Šalis taip priklausoma nuo naftos todėl, kad vadovai nesugebėjo diversifikuoti ekonomikos. Pastaruoju metu buvo imtasi bandymų tai daryti, tačiau nesėkmingai, bandyta gelbėti šalies užsienio valiutos rezervus tuštinusią nairą, Nigerija parado paskutinius finansiškai atsakingos šalies reputacijos likučius“.
Recesija nenustebino daugelio Nigerijos gyventojų, tačiau retas tikėjosi, kad padėtis bus tokia rimta. Pasaulinių naftos kainų smukimas Nigeriją palietė itin skaudžiai. Tačiau analitikai teigia, kad reikalai gali dar labiau suprastėti.
Pavėluotas sprendimas devalvuoti valiutą reiškia, kad daugeliui įmonių tapo sunkiau gauti užsienio valiutos importo išlaidoms padengti, todėl lėtėja visa ekonomika.
Galop šią vasarą Nigerijos vyriausybė pasidavė spaudimui ir devalvavo nairą, tačiau dėl to į viršų smarkiai šovė infliacija. Vyriausybė taip pat ragina mažinti importo apimtis, kad suintensyvėtų gamyba šalies viduje.
