J. Lukjanova mano, kad Latvijai taip pat gresia kas nors panašaus. Su portalu DELFI J. Lukjanova pasidalijo nuomone ir papasakojo apie, jos manymu, galimas perspektyvas susiklosčiusioje situacijoje.
J. Lukjanova informavo, kad pateiktą pareiškimą dėl ieškinio peržiūrėjo, bet kol kas tvirtos nuomonės apie jį nesusidarė. Norint detaliai jį išanalizuoti reikėtų atlikti rimtą ir kruopštų darbą ir ištirti visą bylos medžiagą. Deja, kol kas ji neatstovauja nė vienos teisminiame procese dalyvaujančios pusės interesams, todėl tokio tyrimo atlikti negali.
Vladimiro Antonovo ieškinys sudomino ją kaip naujo Rusijoje priimto įstatymo dėl užsienio valstybės teisinio imuniteto ir užsienio valstybės turto Rusijos Federacijoje, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d.
Jos manymu, labai panašu, kad šis įstatymas sugalvotas specialiai V. Antonovui ir tokiems kaip jis, kurie negali kreiptis į jokią jurisdikciją, išskyrus Rusijos Federaciją. Ji primena, kad Europos Sąjungoje (ES) šiam verslininkui iškeltos baudžiamosios bylos, todėl jis daugiau niekur negali pasirodyti.
Taigi Lukjanovai nerimą kelia tokio pobūdžio juridinio precedento sukūrimas, galimai turėsiantis neigiamų padarinių Lietuvoje ir Latvijoje.
„Ieškinys atrodo gražiai, moksliškai ir grėsmingai, bet iš karto suteikia pagrindo klausimams“, - DELFI sakė Lukjanova.
„Pavyzdžiui, koks yra turtas, kurio atžvilgiu teismas imasi apsaugos priemonių? Ką bendro jis turi su įstatymu dėl užsienio šalies turto teisinio imuniteto Rusijoje? Ar iš tikrųjų šiam ieškiniui gali būti taikomas naujasis įstatymas? Ką bendro su visu tuo turi ofšorinė įmonė „Duke Investment“?
Be to, nėra aišku, kaip buvo skaičiuojama ieškinio suma ir nuostolis: pagal žiniasklaidoje figūruojančias sumas V. Antonovo patirti nuostoliai turėtų būti įvertinti mažiau. Ieškinyje nuostolį sudaro dvi dalys: turtiniai nuostoliai ir V. Antonovo kaip verslininko reputacijos nuostoliai, skaičiuojami pagal darbinės reputacijos koeficientą.
Advokatės manymu, svarbu tiksliai išsiaiškinti, kas atliko šiuos vertinimus ir ar buvo pasirinkti tinkami parametrai.
Lukjanova pabrėžia, kad šis ieškinys yra absoliučiai precedentinis, nes įstatymas yra naujas ir dar neįveikė visų etapų Rusijos teismuose.
„Mano praktika rodo, kad Rusijos teismai nelabai mėgsta kištis į tarptautinius reikalus, nes bet kokia procedūra, į kurią įtrauktos užsienio bendrovės, jau nekalbant apie užsienio valstybes, būna ilgai trunkanti ir sudėtinga.
Dėl šios priežasties smalsu, kaip judės ši byla. Dar vienas klausimas: net jei galiausiai bus priimtas V. Antonovui palankus sprendimas, lieka neaišku, koks gi bus mechanizmas, pagal kurį Lietuva šį sprendimą pripažins. Įstatymo tekste nėra aiškiai įvardijama, kaip visa tai bus realizuojama praktiškai.
Dar Lukjanova teigė, kad jai būtų labai įdomu susipažinti su išvadomis dėl ieškinio, kurias parengė konstitucinės teisės profesorius Aleksejus Avtonomovas. Profesorių ji vadina aukščiausio lygio mokslininku ir itin gerbiamu asmeniu Rusijoje, savo kolega ir draugu, kurio nuomonę ji itin vertina.
Vis dėlto advokatė kol kas neskubėjo dalintis vertinimais, ką gi šis ieškinys reiškia pačiam V. Antonovui: ar tai yra pozicionavimas, siekiant vykdyti tolesnes derybas su šalimi, kuri ėmėsi gana griežtų priemonių buvusio investuotojo atžvilgiu, ar vis dėlto mėginimas ginti realius turtinius interesus panaudojant naujus teisinius instrumentus.
Lukjanova nebuvo linkusi vertinti ir V. Antonovo šansų laimėti teismą, bet patikino, kad analogiškas ieškinys anksčiau ar vėliau palies ir Latviją.
„Vienareikšmiškai. Latvijai verta atkreipti dėmesį į šį precedentinį procesą.“ – neabejojo ji.
Skirtingai nuo verslininko, tikinusio, kad šioje byloje nėra jokios politikos, o yra tik verslininko ginčas su valstybe, neteisėtai panaudojusia valdžią tam, kad užgrobtų svetimą turtą, Lukjanova patikino, kad šioje byloje galimai yra kol kas ne visiškai aiški politinė potekstė.
Į portalo DELFI klausimą apie tai, ar ji imsis ginti Lietuvą, Lukjanova atsakė, kad jos kaip advokatės atžvilgiu šis klausimas nėra itin korektiškas, nes gali atsirasti manančių, kad ji mėgina įpiršti savo paslaugas.
Reikalauja daugiau nei 500 mln. eurų
DELFI primena, kad rugsėjo 22 d. Maskvos arbitražo teisme numatytas verslininko ir bankininko Vladimiro Antonovo pateikto ieškinio prieš Lietuvą svarstymas.
Rusijoje tai pirmas atvejis, kai bus nagrinėjamas užsienio vyriausybei pateiktas ieškinys, siekiant prisiteisti 500 mln. eurų viršijančią sumą. Paaiškėjo, kad visapusę paramą buvusiam banko „Snoras“ vadovui teiks Rusijos visuomeninis fondas, ginantis investuotojų teises užsienio valstybėse.
Kaip tvirtina teisme V. Antonovo interesams atstovaujantis advokatas Sergejus Mirzojevas, ištisus septynis mėnesius iki ieškinio pateikimo buvo vykdomi teisiniai tyrimai ir analizuojami banko „Snoras“ dokumentai.
„Šiuo metu numatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis bet kuris Rusijos investuotojas gali pateikti ieškinį užsienio valstybės vyriausybei. Tokiu pagrindu gali būti asmeninių teisių, pavyzdžiui, investuotojo teisės į nuosavybę, pažeidimas, taip pat tarpvyriausybiniuose susitarimuose dėl investicijų apsaugos numatytų teisių pažeidimas. Toks susitarimas egzistuoja. Jį Rusija ratifikavo su keletu užsienio valstybių, tarp kurių ir Lietuva. Nagrinėjant Rusijos investuotojo ieškinį, gimtojoje šalyje vykdomas teismo procesas visiškai atitinka Niujorko, Hagos, Londono ar Stokholmo arbitražą“, – aiškina advokatas S. Mirzojevas.
„Jokios politikos šiuo atveju nėra. Tai ginčas tarp verslininko ir valstybės, neteisėtai pasinaudojusios savo galiomis ir pasisavinusios svetimą nuosavybę“, – aiškina V. Antonovas.
Lietuvoje ketinama sudaryti darbo grupę, kuri spręstų, kaip
