Kaip jau skelbė DNB ir „Nordea“ bankų atstovai, naujasis bankas bus registruojamas Estijoje, o Lietuvoje ir Latvijoje veiktų šio banko filialas. Taip pat skelbiama, kad bankas gaus naują pavadinimą – taigi, Skandinavijoje žinomų DNB ir „Nordea“ vardų Lietuvoje neliks. Po naujienos paskelbimo bankų atstovai spaudos konferencijoje aiškino, kad banko registracijai Estija pasirinkta pasikonsultavus su ekspertais dėl mokestinės, administracinės, teisinės aplinkos.
Šiuo metu Lietuvoje DNB veikia kaip bankas, o „Nordea“ - užsienio banko filialas. Susikūrus naujam bankui ir veikiančiam jam Lietuvoje kaip filialui šalis liktų dar be vieno komercinio banko.
Lietuvos banko duomenimis be DNB šalyje veikia dar penki bankai: SEB, „Citadelė“, Šiaulių bankas, „Swedbank“ ir Medicinos bankas.
Įspėjo prieš ketverius metus
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigia, kad bankų DNB ir „Nordea“ sprendimas susijungti nenustebino.
„Tai, kad bankai priėmė pasitraukimo iš Baltijos šalių sprendimą, tikriausiai nėra vien Lietuvos bėda, bet mes turbūt daugiausiai prisidėjome, nes mūsų rinka didžiausia, o reguliavimas, kaip yra ne kartą paminėta, yra per didelis ir nepatrauklus“, – komentavo asociacijos prezidentas.
Kaip vieną iš pavyzdžių S. Kropas paminėjo didelį indėlių draudimo mokestį.
„Taip pat ypatingai neigiamai vertinamas administracinis reguliavimas Mokėjimo paslaugų krepšelio“, – pridėjo jis.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento, apie galimybę, kad komerciniai bankai gali svarstyti pasitraukimą iš Lietuvos, jis buvo kalbėjęs jau prieš ketverius metus.
„Ir aiškinome ministrui, ką mes galime prarasti dėl mūsų tokio trumparegiško požiūrio, kad turime daugiausiai sureguliuoti, kovoti su bankais. Tai dabar tos kovos rezultatas yra tas, kad pasitraukia vienas didelis bankas. Čia prarandame ir mokesčius, ir darbuotojus, ir visą naudą, ką duoda šios investicijos. Tai estai dabar pritrauks didelį kiekį investicijų“, – kalbėjo pašnekovas.
S. Kropas taip pat pabrėžė, kad DNB ir „Nordea“ bankų sprendimas yra tik dar vienas įspėjamasis signalas bankus prižiūrinčioms institucijoms: „Ir kiek aš žinau, bankų akcininkų nepalankų požiūrį, tai dar gali būti ir ne pabaiga, jei mes atitinkamai neatkreipsime dėmesio“.
„Prarandame du skandinaviškus prekės ženklus: vieną norvegišką, kitą švedišką. Ir gausime vieną estišką.
Tos paslaugos, kurias galėjo teikti tie bankai, buvo globalesnės, konkurencingesnės. Vietiniu mastu, vietinių paslaugų teikime galbūt naujas bankas ir turės konkurencinio pranašumo, bet abejoju, ar bankas galės ir toliau naudotis „Nordea“ ir DNB paslaugomis ir įdirbiu, nes šie bankai patys yra konkurentai: nei vienas, nei kitas neperduos „know-how“ ir konkurencinių sprendimų. Turbūt tai ir yra didžiausias mūsų praradimas“, – svarstė pašnekovas.
Poveikis bus
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė teigė, kad išankstinis Lietuvos banko vertinimas rodo, kad įtaka Lietuvos bankininkystės konkurencijos aplinkoje susijungus DNB ir „Nordea“ ir įsteigus naują banką Estijoje, neišvengiamai bus.
„Mat šiuo metu Lietuvoje kai kuriuose bankinių paslaugų sektoriuose didžiausią rinkos dalį užima du žaidėjai (SEB ir „Swedbank“ - red.), kurie savo rinkos dalimi yra atitrūkę nuo kitų bankų. Įvykus šiam sandoriui, atotrūkis tarp dviejų didžiausių ir toliau besirikiuojančių mažesnių rinkos dalyvių sumažėtų, o kai kuriuose rinkos segmentuose naujasis dalyvis taptų lyderiu“, - komentavo Lietuvos banko atstovė.
Pasak jos, jei naujai įsteigtam bankui pavyktų įgyvendinti savo tikslą – sukurti stiprų ir pirmaujantį banką Baltijos šalyse – jis taptu toks pat didelis ir įtakingas žaidėjas, galintis daryti konkurencinį spaudimą kitiems bankams.
„Šį potencialų sandorį vertinsime labai atidžiai ir detaliai išanalizavę teiksime savo išvadas. Reorganizacijos atveju, kai jungiasi keletas kredito įstaigų, Lietuvos bankas yra įpareigotas vertinti sisteminės rizikos pokytį ir, atsižvelgdamas į tai, duoti leidimą susijungimui arba ne.
Sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijai apima bankų turimą turtą, paskolas ir indėlius. Šie rodikliai vertinami ir per jų pokyčio prizmę, ir per tai, kokia rinkos dalis po susijungimo teks keturiems didžiausiems bankams. Sandorio poveikį konkurencinei aplinkai vertins Konkurencijos taryba“, - kalbėjo R. Bagdonienė.
Pasiteiravus, koks skirtumas tarp finansinių paslaugų teikėjo, kuris Lietuvoje registruotas kaip bankas ar užsienio banko filialas, Lietuvos banko atstovė teigė, kad skirtumų nėra: „Lietuvoje veikiantys didesnieji užsienio bankų filialai („Nordea“, „Danske Bank“) iš esmės teikia tokias pačias paslaugas klientams kaip ir kiti bankai. Aišku, tam tikrais atvejais teikiamos paslaugos priklauso nuo verslo sprendimų ir strategijos. Pavyzdžiui, šiemet „Danske Bank“ Lietuvos filialas nusprendė atsisakyti mažmeninės bankininkystės verslo“.
Į klausimą, ar Lietuva praras dalį mokesčių iš Lietuvos pasitraukus DNB ir „Nordea“, o jų vietoj atsiradus Estijoje registruotam naujam bankui, R. Bagdonienė teigė, kad užsienio bankų filialai moka mažesnį mokestį Lietuvos bankui už priežiūrą.
„Taip pat filialų mažesni mokesčiai už bankų pertvarkymo institucijos išlaikymą. Be to, filialai neturi mokėti periodinių ex ante įmokų į bankų pertvarkymo fondą“, - vardijo ji.
Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis, DNB bankas patenka į daugiausia mokesčių sumokančių įmonių šimtuką.
Šių metų pirmąjį pusmetį DNB bankui teko 74 vieta. Per pusmetį bankas sumokėjo 4,25 mln. eurų mokesčių. „Nordea“ bankui teko 100-oji vieta – 3,234 mln. eurų mokesčių.
Praėjusią savaitę dėl bankų susijungimo vykusioje spaudos konferencijoje buvo paminėta, kad naujasis bankas leis vykdyti sinergiją tam tikrose veiklose, pavyzdžiui, IT sprendimuose. Jungiantis dviems bendrovėms, tikėtina, kad mažės darbuotojų skaičius, o tokiu atveju ir sumokami mokesčiai Sodrai.
