Estijos prezidentą slaptu balsavimu renka šalies parlamentas, kur kandidatui reikia surinkti du trečdalius balsų (68), kad be antro rinkimų rato būtų išrinktas valstybės vadovu.
Tačiau balsai yra pasiskirstę tarp šešių partijų, todėl nepanašu, kad parlamentas išrinks prezidentą net trečiu balsavimu.
Estijos rinkimų komisija sekmadienį kandidatais rinkimų parlamente pirmajame rate užregistravo tris politikus — Mailis Reps, Allarą Jõksą ir Eikį Nestorą.
„Visi trys kandidatai yra gimę Estijos piliečiais, jie patvirtino savo sutikimą balotiruotis į prezidento postą ir įvykdė reikalavimą turėti mažiausiai 21 parlamento nario paramą“, – sakė rinkimų komisijos pirmininkas Meelis Eerikas.
41 metų įstatymų leidėją, didžiausios opozicinės Centro partijos pirmininko pavaduotoją ir buvusią švietimo ministrę M. Reps iškėlė 27 parlamento nariai, 51 metų buvusį teisės kanclerį, o dabar prisiekusįjį advokatą A.Jõksą – 21, o 63 metų parlamento pirmininką E. Nestorą – 43.
Pirmasis prezidento rinkimų balsavimas įvyks pirmadienį 13 valandą vietos (ir Lietuvos) laiku.
Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks būtinų 68 balsų, antradienį 12 val. įvyks antras balsavimas, į kurį kandidatai gali būti užregistruoti tos pačios dienos ryte, nuo 8 iki 10 valandos. Rinkimų komisijos susirinkimas dėl antro balsavimo surengimo įvyks 11 valandą.
Jeigu prezidentas nebus išrinktas ir per antrą balsavimą, tą pačią dieną, antradienį, 16 valandą įvyks trečias balsavimas, kuriame dalyvaus du kandidatai, surinkę daugiausiai balsų per antrą balsavimą.
Jei ir per tą ratą Estijos prezidentas nebus išrinktas, parlamento pirmininkas ne vėliau kaip kitą dieną sušauks Rinkikų kolegiją, kurią sudarys 101 parlamento narys ir 234 savivaldybių tarybų atstovai.
Rinkikų kolegijoje rinkimai vyksta dviem turais, ir laimėtoju tampa kandidatas, užsitikrinęs paprastą balsų daugumą.
Tarp kitų kandidatų į šalies vadovo postą yra populiari liberalų užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand, buvęs užsienio reikalų ministras Urmas Paetas, taip pat ekspremjeras ir buvęs Europos Komisijos vicepirmininkas Siimas Kallas, kurį kandidatu kelia valdančioji Reformų partija.
M.Kaljurand yra pareiškusi, kad tuo atveju, jei S. Kallas parlamente patirs nesėkmę, ji bus pasirengusi balotiruotis per antrąjį etapą rinkikų kolegijoje.
„Šiuo metu neįmanoma prognozuoti baigties“, – penktadienį sakė Talino universiteto politikos analitikas Tonis Saartsas.
„Labai mažai tikėtina, kad prezidentą išrinks parlamentas. Kadangi procesas persikels į rinkikų kolegiją, baigtis visiškai neprognozuojama“, – sakė jis.
Estijos prezidento postas yra daugiausiai reprezentacinis, tačiau šalies vadovas pasirašo įstatymus, oficialiai vadovauja ginkluotosioms pajėgoms ir gali paleisti parlamentą bei skelbti naujus rinkimus. Kadencija trunka penkerius metus.
T. H. Ilvesas, kuris garsėja aštriu liežuviu ir pomėgiu nešioti peteliškes, savo gebėjimais užsienio reikalų srityje šiam postui taip pat suteikė stiprią tarptautinę dimensiją.
T. H. Ilveso įgaliojimai baigiasi spalio mėnesį, ir jis nebegali siekti būti išrinktas trečią kartą.