Šioje vietoje praeina nemažas pėsčiųjų srautas (Šiaurės miestelyje yra darbo birža, mokesčių inspekcija), visi jie dabar bus priversti kvėpuoti automobilių išmetamomis dujomis...
Dėl keleivių srautų – pagal projektą pėsčiųjų perėja perkeliama iš pietinės į šiaurinę sankryžos pusę (sankirta Kareivių su Apkasų gatve). Mano akimis, didieji srautai žmonių eina pietine Apkasų g. puse, ir perėję gatvę suka link viešojo transporto stotelės. Kita dalis srauto eina priešingai: iš stotelių link Šiaurės miestelio. Ar tikrai perėjos perkėlimas pasitarnaus patogesnės gyventojams aplinkos sukūrimui? Dabar jie turės eiti per du šviesoforus ir po to dar grįžti galą kelio (nes perėja stipriai nutolsta nuo abiejų stotelių)... Ar sankryžoje su Lukšio gatve, kur irgi perkeliama perėja, irgi nepabloginama pėsčiųjų situacija? Ar jų srautai ten irgi ištirti ir įvertinti?
Kodėl man atrodo, kad gatvės tvarkomos tik atsižvelgiant į automobilių srautus, ir bloginant kitų visuomenės grupių (pėstieji, namų gyventojai) teises į patogų/kokybišką gyvenimą.
Visuomenės informavimas
Kodėl rinkimams partijos ir politikai suranda lėšų ir būdų savo lankstinukus/plakatus pristatyti kiekvienam gyventojui, pakabinti jiems matomoje vietoje, o apie gyventojus tiesiogiai paliesiančius pasikeitimus (kurių svarstyme jie norėtų dalyvauti ar bent jau sužinoti iš anksto), nepranešama net skelbimu laiptinės skelbimų lentoje (ar parduotuvėje, ar ant stulpų – toje gyvenamoje aplinkoje, kurioje pokyčiai vyks)? Kodėl visas informavimas vyksta tik savivaldybės interneto puslapyje?
Dabar, po laiko ieškodama informacijos apie galimą šito projekto svarstymo eigą, tiksliai žinodama ko ieškau, per savivaldybės puslapio paiešką aš nieko rasti nesugebėjau. Kaip tada gali gauti informaciją žmonės, kurie neturi kompiuterinio raštingumo, kurių kasdienis maršrutas yra tik namai-parduotuvė-gal dar koks nors turgus? Ar suinteresuotiems asmenims tai nesvarbu?
Juk projekto metu iškabinama informacija, kas yra daroma, kodėl ta informacija negali atsirasti keliais mėnesiais anksčiau, kad būtų leidžiama žmonėms į tai sureaguoti?
Jeigu toks medžių kirtimas neišvengiamas, kodėl tada neįtraukta į projektą jų atsodinimas? Kodėl jiems neatsirado vietos projekte? Štai Japonijoje gražiai telpa ir kairieji posūkiai ir medžiai ir daugiabučiai, o ten juk gyventojų intensyvumas kelis kartus didesnis.
Teigiama, kad vietoj vieno medžio atsodinama po 2 (mero žodžiai feisbuko komentaruose) – kurioje vietoje tokie medžiai atsodinami? Gal miškuose 20 km nuo miesto centro? Žinau vasaros pradžioje audros išlaužtą medį – dar neatsodintas, nekalbu apie du jo vietoje... Kitas jau ne šiemet nulūžęs/išpjautas – kiek metų reikės laukti jo atsodinimo? Ir daugiau mieste vietų yra, kur nupjauta, bet neatsodinta. Ta pati Žvejų gatvė – ar atsodinta tiek pat liepų, kiek buvo išpjauta tuopų? Labai norėčiau suklysti, bet, mano žiniomis, atsodinta mažiau. Nekalbu jau apie dvigubą kiekį atsodintų...
Jeigu medis atsodinama ne toje pačioje vietoje, kokia iš to nauda triukšmą, karštį, smogą turintiems kęsti žmonėms? Kokia nauda pėstiesiems, kurie eidavo tarp žalių zonų, tarp medžių, o dabar teks eiti tarp betono, asfalto ir automobilių dujų...
Oro tarša
Šiais metais Vilniuje, Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotyje (OKTS) užfiksuotos 26 dienos, kai kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršijo paros ribinę vertę. Žinantys žmonės sako, kad ES tą normą leidžia viršyti 35 dienas per metus. Ar gatvių platinimas neprisidės prie didesnių automobilių srautų ir dar didesnės taršos? Ar miesto valdžia prisiims atsakomybę dėl taršos didinimo? Žinot kaip sakoma: jei darysi miestą patogų automobiliams, bus miestas su daug automobilių, jei darysi miestą patogų žmonėms – bus miestas žmonėms.
Ar miesto valdžiai žinomas urbanistinis paradoksas – kuo labiau platinamos gatvės, tuo uoliau auginami automobilių srautai?
Pasigirsta įvairių kalbų, kad kairieji posūkiai grąžinami ne vairuotojų patogumui, o tam tikrų prekybos centrų naudai (kad sugrįžtų prarasti pirkėjai). Kad prekybos centras galėjo prastumti projektą, gal net dalinai jį finansuoti ir gal kam nors savivaldybėje iš to netgi naudos buvo… Galima žurnalistai norėtų šitą versiją giliau ištirti?
Pabaigai pasiūlymas merui: gal meras nori pasifotografuoti ir su pjūklu prie nukirstų 37 kelmų, ne tik su dviračiu prie autobusų? Reikėtų už visus darbus prisiimti atsakomybę, ne tik tuos, kurie gražiai gyventojų akyse atrodo...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI situaciją sutiko pakomentuoti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas Virginijus Pauža. Pasak jo, Vilniaus miesto savivaldybė yra sulaukusi vieno gyventojo kreipimosi dėl kertamų medžių Kalvarijų gatvėje.
V. Paužos teigimu, Kalvarijų gatvės atkarpos nuo P. Lukšio iki Apkasų gatvės projektas įgyvendinamas pagal prieš dvejus metus nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą techninį projektą iš Kelių direkcijos ir privačių investuotojų lėšų.
„Kalvarijų gatvėje, įrengus A juostas, tačiau neišplatinus važiuojamosios dalies, buvo uždrausti kairieji posūkiai į J. Treinio ir Apkasų gatves. Tad „piko“ metu susidaro didelės transporto grūstys P. Lukšio gatvėje. Kalvarijų – P. Lukšio ir Verkių –Ulonų – P. Lukšio gatvių sankryžos yra nepajėgios praleisti padidėjusius automobilių srautus. Įvertinus esamą situaciją ir atlikus poveikio aplinkai skaičiavimus paaiškėjo, kad įgyvendinus minėtą projektą vidutinės oro taršos koncentracijos padidės, tačiau neviršys verčių, nustatytų žmonių sveikatos apsaugai“, – nurodo V. Pauža.
Pasak specialistas, itin daug dėmesio bus skirta norint pagerinti eismo saugumą bei susisiekimą šiame rajone.
„Kad netrikdomai pravažiuotų viešasis transportas bus prailginta A juosta (nuo Tauragnų stotelės iki Apkasų g.), bus įrengtas šviesoforas Kalvarijų gatvės sankryžoje su J. Treinio gatve, reguliuojama pėsčiųjų perėja. Taip bus įrengti kairieji posūkiai, reguliuojant juos šviesoforais į J. Treinio ir Apkasų gatves. Šiuo metu norint gyventojams ir kitiems eismo dalyviams atvažiuoti į Apkasų, J. Treinio ir kitas gatves reikia naudotis Kalvarijų ir P. Lukšio g. sankryža, kurioje yra itin dideli transporto srautai, susidaro spūstys. Norint pagerinti pėsčiųjų saugumą, bus perkeltos pėsčiųjų perėjos, esančios Kalvarijų ir Apkasų g., į kitą Apkasų gatvės pusę, nes šiuo metu yra didelė rizika, kad automobiliai sukantys iš Apkasų g. gali kliudyti pėsčiuosius einančius per Kalvarijų g.“, – apie tai, kaip bus įgyvendintas projektas, komentavo specialistas.
Atsakydamas į skaitytojos abejonę dėl medžių atsodinimo, V. Pauža nurodė, kad numatyta jau kitą pavasarį, gretimoje teritorijoje, esančioje Kalvarijų g. 170, atsodinti 50 naujų medžių.
„Žaliojoje erdvėje bus pasodinta šermukšniai, totoriniai klevai, beržai, didžialapės liepos, forzitijų, jazminų krūmai. Atsodinti medžius prie pat Kalvarijų gatvės, atkarpoje nuo P. Lukšio iki Apkasų gatvės, nėra galimybės, nes šioje vietoje yra požeminių inžinierinių tinklų trasos. Medžiai bus sodinami maksimaliai priartinat prie gatvės tuo siekiant sudaryti efektyvesnį triukšmo taršos sumažinimą“, – nurodė V. Pauža.
Savivaldybės pateiktame komentare nurodoma, kad vykdant projektą, Vilniaus miesto savivaldybės buvo išduotas leidimas medžių kirtimui suderintas su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovu. Apie iš anksto suplanuotus želdinių šalinimo darbus visuomenė buvo informuota teritorijoje įrengiant stendą su kertamų medžių skaičiumi, rūšimi ir vieta, taip pat informacija buvo patalpinta Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje.