Studijuoti Lietuvoje šiemet panoro daugiau nei 16 tūkst. abiturientų, o sutartis su mūsų šalies aukštosiomis mokyklomis šią vasarą pasirašė beveik 15 tūkst. brandos egzaminus laikiusių jaunuolių. Daliai jų ketverių metų aukštojo mokslo pakaks, o akademinis gyvenimas jiems pasibaigs kartu su įgytu bakalauro diplomu.
Vis tik dalis į universitetus greičiausiai dar sugrįš ir pasiryš įveikti dar vieną aukštojo mokslo pakopą – įgyti magistro laipsnį. Svarstymų, ar tikrai verta jo siekti, paprastai būna gerokai daugiau nei renkantis bakalauro studijas, kurios daugeliui atrodo savaime suprantamas žingsnis,- sakoma pranešime spaudai.
Apie tai, ar magistrantūra šiandien vis dar paklausi ir reikalinga, bei kaip magistro diplomą vertina geidžiami darbdaviai, kalbamės su Vilniaus universiteto Verslo mokyklos direktore dr. Birute Miškiniene, audito ir konsultacijų paslaugų bendrovės „PwC“ Žmogiškojo kapitalo vadove Lina Jakiene ir SEB banko Personalo departamento direktoriumi Martynu Keršansku.
Dažniau renkasi žinantys, ko siekia
Vilniaus universiteto Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė pasakoja, kad po bakalauro studijų iš karto tęsti mokslus toje pačioje aukštojoje mokykloje šiuo metu pasirenka apie 30 proc. studentų. Visgi, populiariau tampa į universitetus magistrantūros studijoms grįžti po 2-3 metų pertraukos, jau žengus pirmuosius karjeros žingsnius ar geriau susivokus, kokia kryptimi ji turėtų pasisukti.
Magistro studijų poreikį, anot dr. B. Miškinienės, taip pat neretai nulemia ir žmonėms atsivėrusios naujos profesinės galimybės. Norint jomis pasinaudoti, užimti aukštesnes ar vadovaujančias pareigas, tenka įgyti papildomų vienos ar kitos srities žinių.
„Magistro studijos, lyginant su bakalauro, suteikia visai kitą žinių kokybės lygį ir naujus įgūdžius. Jų metu studentai mažiau laiko skiria bendresniems ir universalesniems dalykams ir labiau gilinasi į tam tikros srities specifiką. Dėl to magistrantai prieš rinkdamiesi šios pakopos studijas paprastai jau turi daug aiškesnę savo ateities ir karjeros viziją, o magistrantūra jiems tampa viena iš priemonių jai išpildyti bei įgyvendinti savo tikslus. Be to, magistro studijos daug kam yra patrauklios ir dėl aplinkos, kurioje susirenka motyvuoti, bendrų interesų turintys žmonės, su kuriais galima užmegzti naudingų kontaktų, drauge imtis įvairių idėjų įgyvendinimo“, – sako dr. B. Miškinienė.
Svarbiau tam tikrose srityse
Anot VU Verslo mokyklos direktorės, magistro studijų reikšmė žmogaus karjerai ir diplomo vertė skirtingose srityse šiandien vertinama nevienodai. Kai kuriems specialistams norint kilti karjeros laiptais yra būtina turėti aukštesnį žinių lygį patvirtinantį magistro diplomą. Kitur pakanka savo darbais įrodyti, kad darbuotojas turi tinkamų kompetencijų ir kvalifikacijų.
„Pavyzdžiui, medicinos studijos visuomet bus orientuotos į diplomą, nes tik diplomuotas medikas gali dirbti savo darbą. Diplomas visuomet bus svarbus ir siejantiems savo gyvenimą su bet kurios srities akademine veikla. Verslo pasaulyje magistro laipsnis, ypač MBA (angl. Master of Business Administration), EMBA (angl. Executive Master of Business Administration), taip pat išlieka prestižiniu ir geidžiamu. Turintys rimtų ambicijų ką nors nuveikti versle beveik visuomet vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu renkasi įgyti verslo magistro laipsnį.
Magistrantūra šiuo metu galbūt kiek mažiau yra reikšminga IT srityje. Čia darbo rinkoje labiausiai vertinami tam tikri konkretūs gebėjimai, o graibstomi net ir savarankiškai juos įgiję specialistai. Vis tik, suprantama, kad tokias pačias kompetencijas turintis IT specialistas, įgijęs magistro diplomą, turės pranašumą prieš jo neturintį, dėl įgytų įvairesnių kompetencijų“, – sako dr. B. Miškinienė.
Reikalingas aukštesnėms pozicijoms
Tuo metu vienų geidžiamiausių darbdavių Lietuvoje atstovai tikina, kad iš darbuotojų ir kandidatų į laisvas pozicijas nėra reikalaujama būtinai turėti atitinkamos srities magistro diplomą, tačiau, ypač kalbant apie aukštesnes pozicijas užimančius specialistus, baigtos magistro studijos yra vertinamos kaip privalumas.
„Priklausomai nuo pareigybės lygio, magistro laipsnis, siekiant įsidarbinti mūsų įmonėje, laikomas privalumu. Apskritai aukštasis išsilavinimas yra vienas iš mūsų įmonėje siekiantiems įsidarbinti kandidatams keliamų reikalavimų. Vertėtų paminėti, jog maždaug 15 proc. mūsų darbuotojų yra baigę studijas užsienyje“, – sako audito ir konsultacijų paslaugų įmonės „PwC“ Lietuvoje Žmogiškojo kapitalo vadovė Lina Jakienė.
L. Jakienė taip pat atskleidžia, kad atitinkamos studijų krypties magistro laipsnio tikimasi iš įmonėje įsidarbinti siekiančių vyresniųjų konsultantų ir projektų vadovų. Be to, bendrovėje darbuotojams yra sudaromos sąlygos derinti darbą ir studijas, o studijuojantys darbuotojai yra skatinami sėkmingai užbaigti jau pradėtus mokslus.
Studijuojantiems sudaro palankias sąlygas
Martynas Keršanskas taip pat tikina, kad iš banke norinčių įsidarbinti kandidatų nėra reikalaujama turėti magistro laipsnį. Vis tik į vadovaujančias pozicijas pretenduojantiems kandidatams atitinkamos pakraipos – finansų, ekonomikos, teisės ar kitų su pozicija susijusių sričių – aukštasis išsilavinimas yra svarbus, nors ir nėra apibrėžiama, kad tai būtinai turi būti magistro laipsnis.
„Priimdami naujus darbuotojus atsižvelgiame į baigtą aukštąją mokyklą, tačiau visais atvejais galutinį sprendimą samdydami darbuotojus priimame atsižvelgdami į asmenines žmogaus savybes ir norą dirbti tam tikrą darbą. Žinoma, esame suinteresuoti, kad pas mus dirbantys specialistai tobulėtų, todėl darbuotojams, kurie studijuoja su jų tiesioginiu darbu susijusius dalykus, per metus suteikiame iki dešimties dienų papildomų atostogų studijoms, jų metu mokėdami 60 proc. darbo užmokesčio“, – sako M. Keršanskas.
Galimybė derinti studijas ir darbą
Tai, kad magistrantams yra svarbi galimybė derinti studijas ir darbą pabrėžia ir VU Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė. Anot jos, praktiškai visi šioje aukštojoje mokykloje studijuojantys būsimi magistrai jau turi darbus ar savo verslus, todėl stengiamasi jiems sudaryti kuo palankesnes sąlygas šias veiklas derinti, praktiškai patikrinti įgyjamas žinias.
„Magistrantūros studijos yra organizuojamos „po darbo“ – kas antrą savaitgalį. Studentams suteikiama galimybė patiems rinktis studijų tempą, esant poreikiui, susidėlioti individualų paskaitų ir atsiskaitymų planą. Be to, studijų procese aktyviai naudojama virtuali aplinka, leidžianti sutaupyti nemažai laiko ir žinias gilinti pačiam studentui patogiausiu metu. Be to, baigiamieji magistrų darbai yra praktiškai pritaikomi, dažnu atveju – tai konkrečių įmonių atvejų analizės ar konsultaciniai projektai“, – pasakoja B. Miškinienė.
Jos teigimu, susidomėjimas magistro studijomis pastaruoju metu yra išties nemažas ir jos pasirenkamos jaučiant tam tikrų žinių, gilesnio suvokimo trūkumą, o ne spaudžiant tėvams ar aplinkai, kaip dažnai būna renkantis studijuoti bakalauro programose.
„Šiuo požiūriu magistro studentai yra daug labiau motyvuoti, brandesni ir suvokiantys investicijų į savo žinias vertę. Lietuvoje augant verslumo kultūrai, besikuriant naujiems verslams, plečiantis esamiems ir į mūsų šalį atkeliaujant užsienio kompanijoms, tokių magistro studijų programų, kaip Kūrybinis verslas, Skaitmeninė rinkodara, Tarptautinė projektų vadyba, Tarptautinio verslo finansai, populiarumas auga“, – sako B. Miškinienė.
