„Manau, kad lūžis Lietuvos ekonomikoje įvyks kitos krizės metu. Ji sukrės Lietuvos ekonomiką, nes panašu, kad tik krizės akivaizdoje sugebame priimti sprendimus, kurie pakeičia mūsų ilgalaikes perspektyvas“, – trečiadienį DELFI konferencijoje sakė ekonomistas.
Jis pastebėjo, kad ilgalaikei valstybės trajektorijai labai daug įtakos turi valdžia. Jos priimamos reformos, kuriamos institucijos gali Lietuvą nukreipti ir į labai šviesų rytojų po 20 ar 30 metų, bet šalis gali likti ir ten, kur yra dabar.
„Šiuo metu esame vidurio amžiaus krizėje, kuomet augimas yra lėtas, demografinės tendencijos užkerta kelią spartesniam augimui, o visi žemai kabėję vaisiai jau nuskinti. Praėjusį dešimtmetį buvo lengva augti įsisavinant ES paramą, Vakarų valstybėse sukurtas technologijas. Ateityje bus daug sudėtingiau“, – sakė N. Mačiulis.
Jis teigė, kad išorinis šokas gali ateiti iš bet kur, pradedant Kinijos kolapsu ar Europos Sąjungos (ES) skilinėjimu, baigiant Donaldo Trumpo laimėjimu JAV prezidento rinkimuose.
„Daugiau nei 80 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto sudaro eksportas, tad priklausomybė nuo išorinių veiksnių yra labai didelė“, – priminė ekonomistas.
Neadekvatus išsilavinimas
N. Mačiulis pabrėžė, kad šiuo metu esminė Lietuvos problema yra švietimo sistema.
„Ji neįgalina adekvataus žmogiškojo kapitalo formavimo ir čia turime pasekmių tiek darbo rinkai, tiek visuomenės kūrybiškumui. Plačiausio masto problema yra tai, kad neadekvačiai išsilavinusios visuomenės mąstymas ir prioritetai po to atsispindi valdžioje. Visuomenė pasiduoda populistiniams pasiūlymams, kurie neturi jokio loginio pagrindo“, – sakė jis.
Su tuo, kad švietimas yra svarbiausia valstybės problema sutiko DELFI konferencijoje kartu dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
„Mokyklose reikia nustoti kalbėti, kad jeigu mokiniai išmoks šias pamokas, taps gerais darbininkais ir gaus gerus atlyginimus. Reikia rengti kūrėjus, kurie patys norėtų būti verslo idėjų savininkai ir kurtų įmones, įdarbintų kitus ir pasiūlytų sprendimus“, – kalbėjo jis.
R. Dargis pažymėjo, kad švietimo sistemoje svarbiausias pokytis turėtų būti susijęs su mokytojo vieta, o tai turėtų suprasti ir tėvai, kurie, jo manymu, yra per mažai aktyvūs ir turėtų daugiau kalbėti apie tai koks mokytojas turėtų būti ir kaip ugdyti vaiką.
Savo ruožtu N. Mačiulis pridūrė, jog mokytojams keliami dideli reikalavimai – tai turi būti atviros, kūrybingos asmenybės, galinčios įgalinti jaunus asmenis.
„Tačiau turime suvokti, kad mokytojas, uždirbantis 500 eurų per mėnesį, nėra patraukli specialybė ir ją renkasi tie, kurie negali sau vietos rasti kitur. Tai yra valstybės tragedija ir iš esmės ji – ignoruojama“, – sakė ekonomistas.
N. Mačiulis išskyrė dar kelias sritis, kur reikalingi nauji sprendimai. Jo manymu, ekonomiką galima būtų paskatinti vykdant struktūrines reformas, susijusias su įstatymais ir biurokratiniais barjerais, kurie reguliuoja tiek darbo santykius, tiek, pavyzdžiui, statybų leidimus, tiek bet kokią kitą ekonominę veiklą.
„Jeigu pristatome daug barjerų, natūralu, kad valstybė investicijoms nėra patraukli, o vidinių resursų augimui turime mažai“, – kalbėjo jis.
Dar viena N. Mačiulio įvardyta problema – demografija.
„Bet politikai vengia kalbėti apie imigraciją, kitas priemones, kurios galėtų stabilizuoti gyventojų skaičių Lietuvoje“, – sakė jis.
R. Dargis taip pat pastebėjo, kad Lietuva šiandien stokoja susipratusio elito ir aristokratijos, kurių mąstymas neapsiribotų kadencijomis.
„Kalbu apie politinio, akademinio, kultūrinio ir verslo elito sąveiką ir įsipareigojimą šią valstybę kurti“, – paaiškino LPK prezidentas.
Jis teigė, kad tada, kai susipratęs „aristokratijos“ sluoksnis pradės kalbėti apie tai, kokią valstybę nori matyti 2025 ar 2035 metais, tada ji pradės vystytis.
„Didžiausia problema, kad mes lyg ir žinome, ką reikia daryti, bet nesusitariame kaip tai padaryti ir bijome, kad tai gali turėti neigiamų trumpalaikių pasekmių“, – sakė R. Dargis.
Receptų nemato
DELFI konferencijoje N. Mačiulis sakė, jog nors iki Seimo rinkimų liko mažiau nei du mėnesiai, politinių partijų siūlomų receptų, kurie galėtų pakeisti Lietuvos ekonomikos vystymosi kelią negirdėjo.
„Šiuo metu Lietuva, galima sakyti, yra stagnacijoje, 2–3 proc. ekonomikos augimas yra nepatenkinamas, taip augame lėčiau nei Švedijos ekonomika. Ir apie kokį Vakarų Europos vijimąsi galime kalbėti, jei augame lėčiau už savo pavyzdines valstybes?“ – pastebėjo jis.
Ekonomistas sakė, kad Lietuva šiuo metu yra vidurio amžiaus krizėje.
„Dėl besitraukiančios visuomenės, mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus turime ieškoti radikalių priemonių kaip pakeisti Lietuvos ekonomines tendencijas.
Tačiau jos negali būtų populistinės, pagrįstos fantazijomis, žadančiomis rojų be aiškaus plano kaip galime paskatinti investicijas, produktyvumo augimą ir iš to kylantį gyventojų pajamų ir perkamosios galios augimą“, – teigė N. Mačiulis.
Pavojingas kelias
N. Mačiulis sakė, kad paslydimas ant populizmo ir nuėjimas keliu, kai tikimasi nesvarbu ko, tačiau kažko kito nei yra dabar yra labai pavojingas ir gali nutikti ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių.
„Manau, kad visas pasaulis šiuo metu yra ant labai svarbių pokyčių slenksčio ir mes tas užuominas jau matėme šiemet, kada Jungtinės Karalystės piliečiai balsavo dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
Artėja JAV prezidento rinkimai, kuriuose dalyvauja labai radikalių pažiūrų kandidatas Donaldas Trumpas. Jis nesiūlo nieko tvaraus ar gero savo visuomenei, bet per pasipriešinimą nusistovėjusiai ideologijai, politiniam elitui sugeba pritraukti didelio pasitikėjimo, dėmesio bei palaikymo.
Lygiai tokią pačią situaciją matome Prancūzijoje, kur kitų metų pavasarį į prezidento postą gali būti išrinkta Marine Le Pen, kuri irgi yra kraštutinių pažiūrų, o tai gali paskatinti šalies pasitraukimą iš ES.
Artėja Vokietijos parlamento rinkimai, kur valdančioji koalicija irgi gali visiškai pasikeisti. Visur matome tas pačias tendencijas, kuomet didelė dalis visuomenės nejaučia ekonomikos augimo (kad ir koks jis būtų), bet jaučia perkamosios galios mažėjimą, didelį nepasitenkinimą esama valdžia ir balsuoja už tariamus ar tikrus gelbėtojus, kurie turi skambių, bet sunkiai įgyvendinamų idėjų“, – pasakojo N. Mačiulis.
