Libija, Nigerija ir Irakas, – šalys, kurios ilgą laiką negalo išnaudoti visų savo naftos gavybos pajėgumų, praėjusią savaitę pamažu pradėjo didinti išgaunamos naftos apimtis ir taip kišti pagalius į ratus po truputį į viršų kopiančioms kainoms.
Tačiau tokį minėtų trijų valstybių sprendimą užgožė augančios viltys, kad naftos eksportuotojų kartelio OPEC narės rugsėjį Alžyre vyksiančiame susitikime susitars dėl naftos pertekliaus mažinimo priemonių.
Pasigirdus tokiems gandams naftos kainos praėjusią savaitę pakilo į penkių pastarųjų mėnesių aukštumas. Be to, prie naftos kainų augimo prisidėjo ir smukusi JAV dolerio vertė.
Tačiau „Goldman Sachs“ ekonomistai dideliu optimizmu netrykšta.
„Manome, kad nei OPEC susitarimas, nei smunkanti dolerio vertė neužtikrins svaresnio kainų augimo“,– teigiama banko išplatintame pranešime. – Esame linkę laikytis nuomonės, kad naftos kainų stabilumui daugiau įtakos turės kovų tarp karinių grupuočių naftą eksportuojančiose šalyse baigtis, o ne OPEC susitarimai, kuriuos pasiekus gavybos apimtys vis tiek išliktų labai didelės.
Jeigu pasiekus susitarimus naftos kainos pakiltų, kiti eksportuotojai pradėtų didinti gavybos apimtis“.
„Goldman Sachs“ skaičiavimais, suviliotos pelno perspektyvų, OPEC nepriklausančios šalys antrąjį šių metų pusmetį per parą rinkai pristatytų mažiausiai 100 tūkst. naftos barelių, todėl dar labiau padidėtų naftos perprodukcija.
Banko nuomone, iki kitų metų vasaros naftos barelio kaina turėtų svyruoti tarp 45-50 JAV dolerių.
Tačiau, jeigu naftos gavybos apimtys viršys 100 tūkst. barelių per parą ribą, „Goldman Sachs“ teigimu, kainos kristų žemiau 45 JAV dolerių už barelį. Šiuo metu naftos ateities sandorių kainos 2017 metams siekia vidutiniškai 51,5 JAV dolerių už barelį.
„Todėl ir toliau laikomės nuomonės, kad naftos kainos ir rinkos atsigavimas tebėra labai trapūs“,– teigiama „Goldman Sachs“ pranešime.
