Lietuviškos voveraitės miškuose pasirodė prieš porą savaičių. Perdirbėjai trina rankomis – pernai lietuviškų voveraičių dėl sausros miškuose buvo vos viena kita. Šią savaitę per dieną viena perdirbimo įmonė superka nuo 3 iki 8 tonų voveraičių. Už voveraičių kilogramą moka po du eurus.
Tačiau lietuviškų voveraičių įmonių eksporto įsipareigojimams vykdyti neužteks, todėl voveraitės į Lietuvą keliauja iš kaimyninių valstybių.
„Šiemet pagrinde grybai auga Rusijoje ir Baltarusijoje, netoli šių valstybių sienų. Kai Lietuvoj daug grybų, tai ir Baltarusijoj daug. Ukrainoj šiemet labai karšta ir sausa“, – sakė UAB „Tandemus“ komercijos direktorius Vidmantas Budrikis.
Tačiau ir Rusijoje tarp grybų pirkėjų konkurencija auga, o tai nulemia ir grybų pirkimo kainą. Įprastai ji priklauso nuo grybų paklausos ir perkamo kiekio. Tos pačios Rusijos miškuose užaugusios voveraitės ant vokiečių, belgų, šveicarų ar net prancūzų stalo po jų paruošimo patenka iš skirtingų Europos šalių.
„Ten jau atsidūrė Lenkijos įmonės, bet ir pačios Rusijos įmonės jau išmoko dirbti su grybais, jie tampa tiesioginiais vežėjais, pardavėjais į Vakarus. Rusijos rinką atrado ir skandinavai, ten yra pakankamai pirkėjų“, – teigė Lietuvos miško uogų ir grybų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius.
Iš uogų šiemet mūsų miškuose itin daug mėlynių. Tačiau ir jų eksportui nepakanka – perdirbėjams jų tenka įsivežti iš Ukrainos.
„Mėlynių tikrai turim. Jeigu nepavadinsim rekordiniu, tai tikrai gerą derlių. Šiemet visų mėlynių tikriausiai nesugebėsim iš miško surinkti. Rinkėjų trūksta, kaimai sensta“, – teigė V. Varanavičius.
Lietuviškų rudeninių baravykų derliaus, nes tam palankios gamtos sąlygos, dar tik laukiama. Šaldytų ir džiovintų baravykų daugiausia išvežama į Italiją ir Šveicariją, vietos rinkai pakanka trisdešimties tonų.
