Mediko kaltės neįžvelgė
Dviejų rankos pirštų netekusiai panevėžietei teko patirti antrą traumą iš Respublikinės Panevėžio ligoninės medikų. Prieš kurį laiką atsisakę prisiūti moters atsivežtuosius sraigto nukirstus pirštus, dabar medikai tvirtina to negalėję padaryti, nes šie buvo sutraiškyti. Tokias ligoninės Vidaus medicininio audito išvadas gavusiai Daliai Zuozienei pirmoji šovusi mintis – atlikti eksperimentą su morka, kad įrodytų, jog ją sužalojęs įrenginys ne traiško, bet kaip kirviu nukerta.
Po moters išgyvento košmaro turėjusios išsklaidyti abejones, ar traumatologas, negelbėjęs nukirstųjų pirštų, pasielgė kaip dera Hipokrato priesaiką davusiam medikui, audito išvados D. Zuozienę tik dar labiau šokiravo.
Moters skundą dėl neprisiūtų pirštų ištyrusi tos pačios ligoninės gydytojų komisija teigia nenustačiusi „gydytojo Vyčio Aleksandravičiaus nusikalstamos veikos ar aplaidumo teikiant medicininę pagalbą, bendraujant, teikiant informaciją prieš operaciją ir operacijos metu“.
Pacientė neprieštaravo
Traumatologas V. Aleksandravičius audito komisijai pateiktame savo paaiškinime nurodė, kad įvertino pacientės atvežtuosius pirštus – buvo matyti „platūs traiškymai – sužalojimai“, o operacinėje tvarkydamas žaizdas gydytojas irgi matė plėštinius traiškytinius audinių sužalojimus.
Gydytojas tvirtino prieš operaciją pacientei paaiškinęs situaciją ir D. Zuozienė esą neprieštaravo, kad būtų sutvarkytos tik pirštų bigės. Todėl, anot auditorių, įvertinus, kad nukirstųjų pirštų audiniai buvo sutraiškyti, mediko sprendimas jų nesiūti buvęs teisingas, o nukirstos pirštų dalys utilizuotos taip, kaip reikalauja higienos normos ir medicininių atliekų tvarkymo taisyklės.
Tokias išvadas pasirašė pagal D. Zuozienės skundą traumatologo V. Aleksandravičiaus darbą vertinę trys Respublikinės Panevėžio ligoninės medikai.
Apie traiškymą girdi pirmąkart
Tokio atsakymo iš ligoninės sulaukusi D. Zuozienė sako antrą kartą patyrusi šoką. Moteris tvirtina, jog auditorių išvadose surašyta netiesa.
„Gydytojas su manimi neaptarė gydymo. Jis konkrečiai išsakė savo nuomonę, esą pirštai per mažai nukirsti, kad juos galėtų prisiūti. Apie jokį sutraiškymą, kaip kad kalbama išvadose, man nebuvo nė žodžiu užsiminta“, – apstulbusi D. Zuozienė.
Ir ji pati, ir pas sužalotą mamą į ligoninę su nė dvejų metukų neturinčiu sūneliu ant rankų atlėkusi dukra buvo tokios išsigandusios, kad tąkart nė nesuabejojo, kai gydytojas aiškino nukirstų pirštų nesiūsiantis.
Anot jų, V. Aleksandravičius, iškėlęs savo delną dar parodė, kad jei būtų pirštai nukirsti iki pat delno, tuomet siūtų, o dabar per mažai nukirsta, kad būtų tokia operacija atliekama. Moterys tvirtina, jog apie jokį sutraiškymą gydytojas net neužsiminęs. Medikas tik užsiuvo žaizdas ir jau po poros valandų Dalia buvo išleista į namus.
„Man šiandien būtų lengviau, jei gydytojas ligoninėje būtų pasakęs: jūsų pirštuose platūs traiškymai, todėl nebegalime prisiūti. Bet tą sužinojau tik dabar, gavusi išvadas. Apie kokį tuomet tinkamą gydytojo bendravimą su paciente kalbama?“ – jaudinasi panevėžietė.
Pasiryžusi eksperimentui
D. Zuozienė kategoriškai neigia, kad nukirsti pirštai buvę sutraiškyti. Anot jos, tą galėtų paliudyti ir kolegos, sužalotus pirštus bandę išsaugoti šaldydami koldūnų maišelyje.
Panevėžietė sutinka neturinti jokių akivaizdžių įrodymų, kaip atrodė pirštai, greitosios atvežti į ligoninę. Tačiau ji nusiteikusi eksperimentui. Pusgaminių ruošėja vienoje Panevėžio įmonėje dirbanti moteris tvirtina, kad sužalojusio bulvių masės maišytuvo besisukantis sraigtas ne traiško, o pjausto.
„Kai sraigtas kirto per pirštus, šie iš karto krito lauk. Čia gi ne mėsmalė, ne elektrinis trintuvas. Perskaičiusi audito išvadas norėjau čiupti dvi morkas ir lėkti į darbą, kad visi pamatytų, kokios konsistencijos morka iš po to sraigto iškris“, – pasakojo D. Zuozienė.
Girdi išmetamų pirštų garsą
Moteris nustebinta ir ligoninės teiginių, jog nukirsti pirštai buvo utilizuoti laikantis visų reikalavimų. Sužalotoji panevėžietė tikina gerai įsidėmėjusi, kaip maišelis su koldūnais ir jos pirštukais buvo išmestas tiesiog į šiukšlinę palatoje.
„Nuo kada žmonių kūno dalys utilizuojamos į šiukšlių dėžę? Kai man lašinė baigė lašėti, slaugytoja, paėmusi nuo spintelės maišelį su pirštais, paklausė, o kur šituos dėti? Išmeskite, sakau. Iki šiol girdžiu į šiukšlinę kartu su koldūnais krentančių pirštų garsą“, – piktinosi D. Zuozienė.
Panevėžietė neslepia nusivylusi dėl išvadų, tačiau jos tai nenustebino.
„Net nesitikėjau, kad jie pripažins kolegos klaidą. Mano prašymas ištirti tebuvo formalumas. Bet tikėjausi, kad nors žodeliu užsimins, jog galima buvo padaryti daugiau, nei padarė. Juk galėjo gydytojas suabejoti, susvyruoti priimdamas spendimą“, – svarsto D. Zuozienė.
Be dviejų rankos pirštų likusi moteris nežada sustoti. Ji nusiteikusi kreiptis į aukštesnes instancijas, kad įrodytų bent tai, jog pirštai nebuvo sutraiškyti.
Laukia ilgas gydymas
Nors sraigtas D. Zuozienei pirštus nukirto dar gegužės vidury, iki šiol moteris nedarbinga, jai atliekamos reabilitacinės procedūros ir dar laukia vizitas pas mikrochirurgus.
Pastarieji trys mėnesiai D. Zuozienei buvo košmariški ir fiziškai, ir psichologiškai. Moteris pasakoja ne tik iš aplinkinių, bet netgi ir pačių medikų sulaukusi nusistebėjimų, kodėl ji net negydyta stacionare. Anot jos, visi pamatę klausė, kodėl pirštų nesiuvo, kodėl net nesiuntė į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas, kur veikia pagrindinis Lietuvoje amputuotų galūnių replantacijų ir sudėtingų viršutinės galūnės traumų bei jų pasekmių chirurginio gydymo centras.
„Kodėl net nepabandė man išsaugoti pirštų“, – sužalotąją ranką instinktyviai slepia Dalia.
Ji abejoja, ar pasveikusi galės sugrįžti į darbą.
„Kol kas būčiau nepajėgi dirbti. Esu labiau kairiarankė. Su ta ranka viską imu, darbe kibinus, virtinukus raitau irgi kairiąja. Nemoku dešine“, – guodėsi panevėžietė.
Priminė seną traumą
D. Zuozienės istorija panevėžietei Stanislavai P. priminė jos pačios prieš trisdešimt metų patirtą traumą. Gamykloje dirbusiai moteriai būgno velenas įtraukė kairės rankos plaštaką ir nukirto du pirštus: mažąjį iki pirmojo sąnario, bevardį – iki antrojo.
Lygiai taip, kaip sužalota ir D. Zuozienės ranka. Tačiau dabar niekas nė neįtartų, kad Stanislava kadaise buvo netekusi pirštų.
Ji pamena tąkart turėjusi tiek drąsos, kad netgi pati sugebėjo sveikąja ranka ištraukti iš būgno nukirstuosius pirštukus.
„Nuplovėme po kranu, apdėjome iš šaldytuvo pagraibytu ledu. Greitoji nuvežė į priimamąjį. Pasitikę du traumatologai buvo pažįstami, jie dar pajuokavo, esą sutvarkom, kas liko, ir važiuok grybauti“, – pasakojo Stanislava.
Iš tiesų medikai tik juokavo nesiūsiantys pirštų. Greitai buvo paskambinta į Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Kai greitoji Stanislavą nuvežė į sostinę, ten jau jos laukė medikų komanda.
„Gydytojas buvo toks jaunutis, kad, pamenu, dar pagalvojau: negi toks vaikas mane operuos? Jis ilgai žiūrėjo, vartė atvežtuosius pirštus, kol ryžosi: bandysime“, – pasakojo Stanislava.
Dabar nė žymės nematyti kadaise patirtosios traumos. Tiesa, bevardis pirštas per sąnarį nelankstus, tačiau, pasak moters, tai niekis, palyginti su tuo, ką išgyvena tik pirštų netekusi D. Zuozienė.
„Mane labai šokiravo Dalios istorija. Net drebėjau perskaičiusi. Šiais laikais, kai medicina tiek pažengusi, kodėl nebuvo galima griebtis paskutinio šiaudo ir siųsti moters į Vilnių“, – nesuvokia Stanislava.
Apie D. Zuozienės patirtosios traumos specifiką pasikalbėti su jai pagalbą suteikusiu Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoju V. Aleksandravičiumi nepavyko – medikas atostogauja. Poilsiauja ir tyrimą atlikęs tos pačios ligoninės Vidaus medicininio audito skyriaus vedėjas A. Žemaitaitis. Telefonu atsiliepęs gydytojas teigė šiuo metu atostogaujantis ir interviu neduodantis.
