48-erių olimpinis debiutantas yra vyriausias sportininkas Lietuvos delegacijoje, bet žaidynių šeimininkų dėmesį patraukė ne dėl savo ilgaamžiškumo – Rio de Žaneire yra ir gerokai solidesnio amžiaus dalyvių, pavyzdžiui, 60-metis Naujosios Zelandijos raitelis Markas Toddas.
Ir ne R. Račinsko sportiniai pasiekimai domina brazilus. Nors šaulio karjera trunka jau 33-ejus metus, pačiose svarbiausiose varžybose – pasaulio čempionatuose – tarp elito įsisprausti jam iki šiol nepavyko. Į olimpines žaidynes R. Račinskas pateko gavęs Tarptautinės šaudymo sporto federacijos (ISSF) vardinį kvietimą.
Bet tarp daugiau nei dešimties tūkstančių olimpiados dalyvių turbūt nėra kito, kuris sportą derintų su dviejų praėjusiame amžiuje Europą plakusių rykščių – nacizmo ir komunizmo – paliktų randų tyrinėtojo darbu.
„Šautuvą R. Račinskas naudoja tik varžyboms. Eilinės darbo dienos metu jo taikinyje yra dokumentai, atskleidžiantys praeitį“, – straipsnį apie lietuvį pradeda „O Globo“.
R. Račinskas yra ilgametis Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato direktorius.
Kaip pažymi „O Globo“, olimpiečio pareigos – išanalizuoti dviejų okupacijos periodų metu režimo padarytus nusikaltimus ir rasti kaltuosius.
„Lietuvoje jo rutina visiškai kitokia nei Rio de Žaneire. Jo užduotis – pasakyti lietuviams, kad jų tautiečiai kolaboravo su okupantais vykdydami nusikaltimus. Jo šalis beveik visą praėjusį amžių jautė priespaudą, populiacijai buvo padaryta siaubinga žala. R. Račinsko komisijos skaičiavimu, naciai išnaikino 90 proc. Lietuvoje gyvenusių žydų. Ir lietuviai, norėdami iškilti arba tiesiog bandydami patys išgyventi, kolaboravo“, – rašo „O Globo“.
„Žinau, kad mums, lietuviams, ši tema nėra maloni. Kiekvienas nori būti matomas kaip herojus arba, blogiausiu atveju, auka. Niekas nenori būti blogiuku. Bet mūsų ateičiai svarbu suprasti, kas iš tiesų vyko praeityje“, – savo darbą komentavo pats šaulys.
Jo šeima – kaip ir daugelio lietuvių – tiesiogiai patyrė okupantų kumštį. Vienas daugkartinio Lietuvos čempiono ir rekordininko senelis karo metu padėjo sovietų kariams ir buvo pagautas nacių, bet sugebėjo išgyventi. Kitą senelį sovietai ištrėmė į Sibirą. Kartu į vagoną sėsti turėjo ir R. Račinsko tėvas, bet jam pavyko pabėgti.
Dėl giminės istorijos būsimasis olimpietis, net ir patekęs į Sovietų Sąjungos jaunių šaudymo rinktinę, buvo sekamas KGB, jam neleisdavo vykti į varžybas už geležinės uždangos.
Devintame dešimtmetyje kilus Sąjūdžiui, R. Račinskas įsitraukė į politinę veiklą, vėliau ėjo pareigas naujos valstybės institucijose – Krašto apsaugos ministerijoje, Vyriausybės kanceliarijoje. Bet šautuvo į gatvę niekuomet nesinešė net ir pavojingais laikais, kuomet Lietuva vadavosi iš rytietiško jungo.
Laisvė sutrukdė R. Račinsko sportinei karjerai – jaunoje šalyje šaudymas liko be finansinio užnugario. Bet prabėgus dešimčiai metų šaulys nusprendė atgaivinti savo sportines viltis. Į trejas olimpiadas iš eilės jam patekti nepavyko. Tačiau į Rio de Žaneirą R. Račinskas atvažiavo – būdamas 48-erių, namie palikęs du vaikus ir pats šypsodamasis kaip vaikas, radęs saldainį.
„Juokinga. Vaikystėje skaičiau knygą, kurios personažas buvo tikras skurdžius ir norėjo praturtėti, kad galėtų nuvažiuoti į Rio de Žaneirą. Jis sakydavo, kad tai – miestas, kuriame gyvena laimingiausi žmonės. Prabėgo tiek metų – tiesą sakant, dešimtmečių – ir štai aš čia. Man tai jau pasiekimas. Sunku man bus laimėti medalį ar bent patekti į finalą. Bet vis tiek aš jaučiuosi padaręs, ko troškau“, – „O Globo“ kalbėjo R. Račinskas.
Formaliai lietuvio troškimas išsipildys penktadienį, 15.30 val. Lietuvos laiku, kuomet prasidės šaudymo į skraidančius taikinius apskritoje aikštelėje kvalifikacija.
