Vyrams išsivaduoti iš akimirksniu užtvindyto automobilio padėjo laimingo atsitiktinumo dėka šioje vietoje lenktynes stebėjęs vietinis ralio aistruolis.
„Pasiruošimas šiam etapui buvo išskirtinai geras – į Latviją išsiruošėme dviem dienomis anksčiau ir prisijungėm prie mūsų komandos nario Janio Vorobjovo surengtos treniruočių stovyklos. Gavom krūvą labai naudingos informacijos ir išmokom naudingų dalykų. Todėl nuotaikos prieš tradicinį Gulbenės etapą buvo puikios.
Tiesa, šįkart ralio „Gulbis 2016“ organizatoriai atrodė nespėję paruošti visų namų darbų ir sumaišties čia buvo gerokai daugiau nei žiemą rengiamame „Alūksnės“ ralio sprinto etape, bet iš pradžių į tai nekreipėme dėmesio. Kad pražiopsotų ar nepadarytų smulkmenų šiame sporte negali likti, įsitikinome savo kailiu: po nuotykio, kai paskandinome automobilį su visomis ryšio priemonėmis, paprašėm arčiausiai buvusiame poste dirbusio teisėjo pagalbos iškviečiant mechanikus, tačiau net to padaryti „nepavyko“ – serviso zonoje laukę mūsų komandos nariai šią informaciją ko gero gavo patys paskutiniai.
Apskritai, jei ne greta trasos buvęs vienas žiūrovų, akimirksniu šokęs į vandenį mūsų vaduoti, mes greičiausiai būtume šioje vietoje baigę ne tik pasirodymą „Gulbis 2016“ etape, bet ir apskritai „padėję šaukštus“. Nuo kelio nuskriejome beveik nepalikdami pėdsakų, todėl iš paskos važiavę varžovai net nesuprato, kur pradingome. Teisėjai į tai irgi nesureagavo, nors avarijos vieta vos pora kilometrų nuo starto“, – po dramatiškų maudynių pasakojo A. Kazlauskas.
Klausiamas, kokios priežastys išprovokavo maudynes upėje su visu automobiliu, Algirdas tvirtino, kad tai buvo elementari klaidelė, kuri kitomis aplinkybėmis būtų pasibaigusi viso labo keliomis prarastomis sekundėmis.
„Mes šiek tiek per greitai įvažiavom į kairį posūkį, automobilio galas nuslydo į išorę ir atsidūrė nedidelėje dauboje. Bandydami šonu slystančią mašiną „ištraukti“, greičiausiai šiek tiek persistengėme, nes akimirksniui gavę gero sukibimo buvome išspjauti į priešingą kelkraštį.
Čia gal už pusantro metro prasidėjo skardis su upe apačioje. Viskas baigėsi tuo, kad ore persivertėme ir nusileidome į tos upės dugną ant stogo“, – dėstė „N40-Egzotika“ komandos pilotas.
Tai, kas vyko vėliau, ko gero reikėtų atidžiai išanalizuoti kiek įmanoma platesniame ralio bendruomenės narių rate. Viena vertus kiekvienam ekipažui būtų pravartu pasitreniruoti išsivadavimą iš saugos diržų kabant žemyn galva – net ir neapsemtame automobilyje tai nėra paprasta. Antra – būtina labai gerai pagalvoti, kokioje vietoje iš tiesų geriausia tvirtinti saugos diržų nupjovimui skirtus specialius peiliukus.
Faktas, kad sėdint įprastoje pozicijoje pasiekti juos nuo greta sėdynės esančio saugos lanko nėra sunku, tačiau ši vieta atrodo mažiausiai patogi, mašinai apsivertus.
Trečia – išsivaduoti iš skęstančio automobilio išspiriant langus gali pasirodyti neįveikiama užduotis, neturint tam skirto specialus plaktuko. Pagaliau kaip elgtis atsidūrus po vandeniu: ar tikrai reikia ir kada reikia atidarinėti langus – dureles?
„Laimingai pasiekę krantą mes labai daug kartų modeliavome šią situaciją ir optimalų gelbėjimosi planą, tačiau kaip elgtis iš tiesų derėtų, tikrai reiktų padiskutuoti su gelbėtojais profesionalais ir būtinai pasitreniruoti“, – teigė A. Kazlauskas.
Šis „N40-Egzotika“ komandos ekipažas buvo ne vienintelis, nepasiekęs finišo. Apmaudžią avariją tame pat greičio ruože patyrė ir Martynas Samuitis, važiavęs su Gediminu Celiešium: jų „Škoda Fabia R5“ lenktynes baigė ant stogo šalikelėje ir panašu, kad iki „300 ežerų ralio“ nespės „pasveikti“ net labai stengiantis.
Iš viso dėl gedimų bei avarijų ralio sprinto „Gulbis 2016“ nebaigė 6 ekipažai iš 55 startavusių.
Antri šioje klasėje liko Tomas Ramanauskas su Virgilijum Janulevičium, o treti – Remigijus Orvydas ir Domantas Mozūraitis.
SG-2 klasėje kovą laimėjo Mindaugas Kaminskas su Mindaugu Bagdonavičium. Antri liko Deividas Gezevičius su Evaldu Gezevičium, o treti - Remigijus Dzvankauskas ir Nerijus Karpas.
SG-3 įskaitoje pergalę šventė Tomas Nenartavičius ir Tadas Nagulevičius, aplenkę Eugenijų Andrulį su Aidu Liorentu bei Dalių Satkūną su Giedrium Latviu.
Greičiausiai iš lietuvių sportininkų Gulbenėje važiavo Egidijus Valeiša su Mindaugu Varža, tačiau jie nepretendavo į ralio sprinto čempionato trofėjus ir varžėsi tik su solidžiu Latvijos ralio meistrų būriu, besiruošiančiu po savaitės vyksiančiam „300 ežerų raliui“. Bendroje įskaitoje nepralenkiamas buvo J. Vorobjovas su Andriu Malnieku.
