Kada ir kodėl anglai pasirinko kairę? Į šį klausimą iš dalies padėtų atsakyti jojimo entuziastai: lipti ant arklio ir nuo jo nulipti patogiau iš kairės pusės; bet tai tik viena iš priežasčių.
Visoje Europoje pirmiausiai radosi kairės pusės eismo taisyklė.
Nuo Romos imperijos laikų raiteliai laikydavosi kairėje, kad geriau matytų iš priešakio atjojančio nepažįstamojo dešinę ranką: ginkluota ar ne. Be to, dešine lengviau pamojuoti.
Dar viena versija yra susijusi su Romos popiežiaus Bonifaco VIII (1235-1303) įsakymu: piligrimams jis liepė laikytis kairės.
Gyvulių bandas taip pat būdavo patogiau ginti kairiąja kelio puse: piemeniui einant iš dešinės – lengviau suvaldyti.
Taigi senosios Europos keliuose eismas buvo kairiapusis: ir keliaujant pėsčiomis, ir raitomis, ir genant gyvulius. Tas pats ir riedant karietomis: vadeliotojui sėdint kairėje, geriau matyti kelias iš abiejų pusių. Saugodamiesi diližanų, pėstieji natūraliai pasitraukė į dešinę pusę.
Kodėl viskas apsisuko antraip daugelyje šalių, išskyrus Angliją ir keletą kitų?
Manoma, jog čia nagus prikišo Napoleonas Bonapartas (1769-1821). Esą jam, kairiarankiui, lengviau būdavo ant arklio lipti iš dešinės. Užkariavęs svetimus kraštus, prancūzas įvedė savo tvarką ir ten; vis dėlto dauguma valstybių, kariavusių su Napoleonu, iki Pirmojo pasaulinio karo laikėsi kairės pusės eismo.
JAV iki 18 a. antrosios pusės eismas taip pat vykdavo kairiąja kelio puse. Kai 13 Britanijos kolonijų virto Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nuvertę britų valdžią ir atsiskyrę nuo Britanijos imperijos, amerikiečiai perėjo į kitą, dešiniąją, kelio pusę.
Pirmuosiuose automobiliuose vairas būdavo tvirtinamas kairėje – kad vairuotojas galėtų išlipti ne į gatvę.
Užsispyrę anglai ir šiandien laikosi savo. Jie sėdi automobilio dešinėje, važiuoja kelio kairėje. Kaip ir kai kurios šalys, paveiktos istorinės sąjungos su Anglija.
